Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

219 baitų pašalinta ,  prieš 2 metus
S
vikifikuota Kartojosi pastraipa
[[Vaizdas:Latvijas novadi (krāsās).png|thumb|300px|Savivaldybės nuo 2009 m. liepos 1 d.]]
 
[[1991]]–[[2009]] m. [[liepos 1]] d. Latvijoje buvo 3 lygių [[savivalda|savivaldos]] sistema, iš viso 522 [[savivaldybė]]s. Pirmąjį lygį sudarė 7 respublikiniai miestai ir 50 rajoninių miestų, antrąjį – 41 rajonas, trečiąjį – 424 valsčiai ([[pagastasValsčius (Latvija)|pagastaivalsčiai]]). Didžiausi miestai – [[Daugpilis]], [[Jėkabpilis]], [[Jelgava]], [[Jūrmala]], [[Liepoja]], [[Rėzeknė]], [[Ryga]], [[Valmiera]], [[Ventspilis]].
 
Pagal [[NUTS|Europos Sąjungos statistinę nomenklatūrą]] savivaldybėmsvalsčiams buvo suteikti [[NUTS:LV]] kodai. KiekvienojeKiekviename savivaldybėjevalsčiuje yra renkama taryba, sudaroma [[administracija]]. Taupant[[2009]] m. [[liepos 1]] d. įgyvendinant Latvijos administracinės teritorijos reformą ir taupant valdymo išlaidas, įvykdytabuvo administracinėpanaikinti reformarajonai ir įsteigtiįsteigtos 109 [[nuovadasSavivaldybė (Latvija)|nuovadaisavivaldybės]] bei 9 respublikiniai miestai, turintys savivaldossavo tarybą ir teisesadministraciją.
 
Latvijoje išskiriami 5 istoriniai-etnografiniai regionai: [[Kuršas]], [[Vidžemė]], [[Žiemgala]], [[Latgala]], [[Aukšžemė]]. Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis [[Kuršas]], [[Žiemgala]] ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo – vardu, nes [[1561]]–[[1795]] m. šios žemės buvo [[Kuršo kunigaikštystė]]s, o kraštą užėmus [[Rusijos imperija]]i – [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais ({{lv|kultūrvēsturiski novadi}}).
[[2009]] m. [[liepos 1]] d. pagal Latvijos administracinės teritorijos reformą panaikinti [[Latvijos rajonai|rajonai]]. Miestai ({{lv|pilsētas}}) ir [[valsčius|valsčiai]] (''pagasti'') buvo perskirstyti į 109 [[savivaldybė|savivaldybes]] (''novadi'') ir 9 respublikinio pavaldumo miestus (''Republikas pilsētas'') su savo miesto taryba ir administracija.
 
Latvijoje išskiriami 5 istoriniai-etnografiniai regionai: [[Kuršas]], [[Vidžemė]], [[Žiemgala]], [[Latgala]], [[Aukšžemė]]. Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis [[Kuršas]], [[Žiemgala]] ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo vardu, nes [[1561]]–[[1795]] m. šios žemės buvo [[Kuršo kunigaikštystė]]s, o kraštą užėmus [[Rusijos imperija]]i – [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais ({{lv|kultūrvēsturiski novadi}}).
 
== Geografija ==
=== Klimatas ===
 
Latvijoje vyrauja [[vidutinių platumų klimatas]], pereinamasis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Šalies klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Per metus vidutiniškai būna 30-40 saulėtų dienų ir 150–180 apsiniaukusių dienų. Kritulių 550–800  mm per metus (~70 % vasarą). [[Vasara|Vasaros]] būna vėsios (temperatūra siekia 16 - – 17  °C) ir lietingos. Vidutinė temperatūra [[birželis|birželio]] mėnesį siekia apie 17&nbsp;°C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34&nbsp;°C. [[Žiema]] ateina lėtai ir trunka nuo [[gruodis|gruodžio]] vidurio iki [[kovas|kovo]] mėnesio vidurio. Vidutinė [[sausis|sausio]] mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2&nbsp;°C pakrantėje iki maždaug -7&nbsp;°C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40&nbsp;°C šalčio.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/332121/Latvia Britannica.com]</ref><ref name="LTE">{{LTE|VI}}</ref>
 
Rygoje vidutinė metinė temperatūra yra apie 6  °C, per metus iškrenta 600  mm kritulių. Drėgniausia yra vasaros pabaigoje, sausiausia - – pavasarį. Per metus saulė šviečia 1800-19001800–1900 valandų.
 
Baltijos jūros pakrantė žiemą paprastai neužšąla, rugpjūčio mėnesį vandens temperatūra pasiekia 17  °C.
 
== Ekonomika ==
Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to, didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra Šiaurės Europos šalys. Bendro vidaus produkto pasiskirstymas ([[2005]]&nbsp;m.): žemės ūkis&nbsp;– 12,1 %, pramonė&nbsp;– 25,8 %, paslaugos&nbsp;– 61,8 %. [[2005]]&nbsp;m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė [[infliacija]]&nbsp;– tai didžiausias kainų augimas nuo [[1997]]&nbsp;m. sausio.
 
[[2008]]&nbsp;m. Latviją palietė [[2008 m. pasaulio ekonominė krizė|pasaulio ekonominė krizė]]. Šalį ištikusi [[recesija|ekonominė recesija]] buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Latvijos finansų krizei įtakos turėję veiksniai: (i) privataus Švedijos SEB banko kreditų politikos sugriežtinimas; (ii) privataus JAV „Lehman Brothers“ banko bankrotas; (iii) privataus Latvijos „Parex“ banko bankrotas; (iv) tarptautinių finansinių tinklų nepasiekiamumas Latvijos vyriausybei <ref>Dvorak, J. (2012). Kaip Latvija įveikė finansų krizę. Viešoji politika ir administravimas, t.11, Nr.2. Prieiga per Internetą: https://www.mruni.eu/upload/iblock/6fc/017_Dvorak_apzvalga.pdf</ref>. [[2008]] m. jos ekonomika susitraukė 4,6 %, o 2009 bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 18 %. Prognozuota, kad 2010 metais Latvijos ekonomika susitrauks 4 %.<ref>[http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/pasaulyje/I-recesijos-liuna-nugrimzdusia-Latvija-istiko-politine-krize-2010-03-18.html]</ref> [[2009]]&nbsp;m. pabaigoje Latvija gavo pirmąją 200 mln. eurų Pasaulio banko paskolos išmoką.<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10304417/?Latvija.gavo.pirmaja.Pasaulio.banko.paskolos.ismoka..200.mln..euru=2009-12-14_11-23]</ref> Prognozuota, kad ekonominė padėtis Latvijoje turėtų pagerėti [[2010]] metų antrojoje pusėje <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10265828/?Ekonomine.padetis.Latvijoje.turetu.pagereti.2010.metu.antrojoje.puseje=2009-03-26_16-24]</ref>, o [[2014]] m. [[sausio 1]] d. [[euras|euras]] įvestas Latvijoje,<ref>[http://www.euro.lt/lt/apie-eura/euras-ir-euro-zona/euro-istorija]</ref>.
 
== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Latvian song festival by Dainis Matisons, 2008.jpg|thumb|270px|[[Latviai]] tautiniais kostiumais]]
 
Pagal 2011  m. gyventojų surašymą Latvijoje buvo 2,068 mln. gyventojų. Nuo 1935  m. iki 1989  m. Latvijos gyventojų skaičius išaugo nuo 1,0 mln. iki beveik 2,7 mln. Pastaruosius du dešimtmečius Latvijos gyventojų skaičius mažėja. Dėl žemo gimstamumo lygio ir emigracijos nuo 1989 iki 2011  m. gyventojų sumažėjo 600 000 ir pasiekė maždaug XX a. ketvirtojo dešimtmečio lygį.<ref name="lettlanddemographie">[http://www.roots-saknes.lv/Ethnicities/ethnicities_statistics.htm International Programs]</ref> Išliekant tokioms pačioms tendencijoms pagal ''US Census Bureau'' prognozę Latvijos gyventojų skaičius iki 2050  m. sumažės iki 1,54 mln.<ref>[http://www.census.gov/population/international/data/idb/region.php?N=%20Results%20&T=13&A=separate&RT=0&Y=2050&R=-1&C=LG International Programs]</ref>
 
Natūralusis gyventojų prieaugis Latvijoje yra -0,614 % (2009 m.).<ref name="CIA"/> Maždaug 99,7 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 68 % žmonių gyvena [[Miestas|miestuose]], bet šis procentas po truputį mažėja. 49 % latvių gyvena 7 didžiuosiuose [[Sąrašas:Latvijos miestai|Latvijos miestuose]], kiti 51 % gyventojų gyvena kaimo vietovėse.<ref>[http://web.archive.org/web/20090901210751/data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=04-05a&ti=4-5.+RESIDENT+POPULATION+BY+REGION,+CITY+AND+DISTRICT+AT+THE+BEGINNING+OF+THE+YEAR&path=../DATABASEEN/Iedzsoc/Annual%20statistical%20data/04.%20Population/&lang=1 Latvijos statistikos departamentas] (Resident Population by Region, City and District at the Beginning of the Year)</ref> Tankiausiai gyvenama [[Žiemgala|Žiemgaloje]] ir rytų Latvijoje, rečiausiai&nbsp;– [[Kuršas|Kuršo]] pusiasalio šiaurėje.<ref name="LTE"/> Amžiaus [[mediana]]&nbsp;– 40,1 metų (moterų&nbsp;– 43,3 m.; vyrų&nbsp;– 37,1 m.).<ref name="CIA"/> [[Vidutinė gyvenimo trukmė]]&nbsp;– 72,15 m. (moterų&nbsp;– 77,59 m.; vyrų&nbsp;– 66,98 m.). [[2009]]&nbsp;m. apskaičiavimais šalyje daugiausiai 15-64 m. amžiaus žmonių. Vyresni negu 65 m. sudaro 17%, o jaunesni nei 15 m. 13,3% visų šalies gyventojų.<ref name="CIA"/> 2009 m. duomenimis Latvijoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,86 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,49 vyro.<ref name="CIA"/>
=== Tautinės mažumos ir nepiliečiai ===
 
Latvijoje daugumą sudaro nuo seno gyvenanti [[baltai|baltų]] tauta&nbsp;– [[latviai]] (62,1 %), yra didelė [[rusai|rusų]] (26,9 %) mažuma, mažesnės [[baltarusiai|baltarusių]] (3,3 %), [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (2,2 %), [[lenkai|lenkų]] (2,2 %) ir [[lietuviai|lietuvių]] (1,2 %) populiacijos.<ref>[http://www.csb.gov.lv/en/statistikas-temas/population-census-2011-key-indicators-33613.html Population Census 2011 - – Key Indicators]</ref>. Šiandien gausiausia etninė mažuma yra [[rusai]], kurie daugiausiai į Latviją atvyko tarybinės okupacijos metu (1940-1990 1940–1990 m.). Rygos įlankos pakrantėje gyvenanti [[finougrai|finougrų]] tauta [[lyviai]] (170 žmonių) bei [[estai]] (0,1 %), [[vokiečiai]] (0,1 %), [[čigonai]] (0,3 %) ir [[žydai]] (0,3 %) yra mažiausios Latvijoje gyvenančios etninės grupės. Kitų tautybių žmonės sudaro 1,3 % gyventojų (jų iš viso yra 26 298).<ref>[http://www.csb.gov.lv/statistikas-temas/2011gada-tautas-skaitisana-galvenie-raditaji-33608.html]</ref>
 
Tarp 1940 ir 1990  m. latvių dalis tarp šalies gyventojų mažėjo, nuo 77 % 1935  m. iki 52 % 1989  m. Tuo pačiu metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę nebuvo automatiškai suteikta Latvijos pilietybė. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940  m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Taip apie 14 % gyventojų liko be pilietybės.
 
=== Kalba ===
[[Latviška virtuvė]] dėl Latvijos gamtinių ir istorinių sąlygų yra artimai susijusi su kitomis [[Rytų Europa|Rytų Europos]] virtuvėmis. Jai būdingos visos gamybos tradicijos, produktai, patiekalai, kurie aptinkami ir kitose aplinkinėse kulinarinėse tradicijose: [[Lietuviška virtuvė|Lietuviškoje]], [[Rusiška virtuvė|Rusiškoje]], [[Estiška virtuvė|Estiškoje]] virtuvėse. Todėl kalbėti apie latvišką virtuvę, kaip apie išskirtinę tradiciją, yra sunku. Nėra vieningai sutariama, koks patiekalas galėtų būti nacionalinis valgis, sutinkamas tik Latvijoje. Kai kas juo laiko [[kmynas|kmynų]] sūrį ({{la|ķimeņu siers}}), kai kas&nbsp;– latviškus [[koldūnai|koldūnus]]&nbsp;– ''pīrāgi''. Vienas tik Latvijoje sutinkamas gėrimas yra [[Rygos balzamas]], išrastas [[XVIII a.]], tampantis daugelio šiuolaikinių [[Alkoholinis kokteilis|kokteilių]] sudėtine dalimi. Latviškoje virtuvėje galima išskirti dvi tradicijas. Viena jų yra [[vokiečiai|vokiečių]] miestiečių tradicija, būdinga ir [[Estija]]i, kuri formavo [[kulinarija|kulinariją]] ilgus amžius ir atnešė tokius produktus, kaip rauginti kopūstai, marinuotos daržovės, rūkytos [[dešra|dešros]], [[alus]]. Kita tradicija buvo primityvi [[latviai|latvių]] valstiečių mityba, pagrįsta gausiu grūdinių kultūrų, bulvių ir pieno produktų vartojimu.<ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.</ref>
 
[[Latvių tautinis kostiumas]]  – reikšminga ir savita kultūrinio paveldo dalis. Tradiciniu tautiniu kostiumu vadinamas drabužis, kuris formavosi ir vystėsi iki [[XIX a.]] vidurio.
 
=== Sportas ===
10 259

pakeitimai