Karl Marx: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Teisybė.
Eilutė 1:
'''Karlas Marksas :-''' žydas, komunistas.
:: ''Apie miestą Rusijoje žr. [[Marksas (Rusija)]]''.
 
{{Žmogaus biografija
| vardas = Karlas Marksas<br />{{de|Karl Heinrich Marx}}
| paveikslėlis = Karl Marx_001.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1818|5|5}}
| gimimo vieta = [[Tryras]], [[Prūsijos karalystė]]
| mirties data = {{Mirė|1883|3|14|1818|5|5}}
| mirties vieta = [[Londonas]], [[D. Britanija]]
| tautybė = [[vokietis]]
| sutuoktinis =
| tėvai =Herschel Mordechai-Marksas,<br />Henrieta Presburg
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = [[filosofas]], politikos ekonomistas, politikos žurnalistas.
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas = Karl Marx Signature.svg
| pastabos =
|vikiteka=Category:Karl Marx
}}
'''Karlas Marksas :''' žydas, komunistas
 
Marksas laikomas svarbiausiu ankstyvojo darbininkų judėjimo mąstytoju, jo kūrybą reikėtų vertinti kartu su [[Frydrichas Engelsas|F. Engelso]] darbais, kuris daug prisidėjo prie [[Politinė ekonomija|politinės ekonomijos]] kritikos ir po K. Markso mirties publikavo jo paskutinius darbus (antrą ir trečią [[Kapitalas (knyga)|„Kapitalo“]] dalį).
 
== Biografija ==
 
'''Karlas Marksas''' gimė Prūsijos Karalystėje, Tryre, Brückergasse 664 (dabar Brückenstraße 10). Jo tėvas Herschel Mordechai-Marksas ir motina Henrieta Presburg buvo auklėjami [[judaizmas|judaizmo]] tradicijomis. [[Žydai|Žydo]] advokato sūnus Marksas Bonoje ir [[Berlynas|Berlyne]] studijavo [[Teisė|teisę]], [[Filosofija|filosofiją]], [[Istorija|istoriją]] ([[1835]] – [[1841]] m.). [[1842]] – [[1843]] m. Marksas tapo vyriausiuoju naujai įsteigto liberalaus „Rheinischen Zeitung“ redaktoriumi, kuris leistas neilgai. [[1843]] metais vedė Ženę fon Vestfalen ir emigravo į [[Paryžius|Paryžių]]. Čia kartu su Arnoldu Ruge leido „Deutsch-französischen Jarhbücher“. Marksas bendravo su H. Heine bei prancūzų socialistais. Paryžiuje užsimezgė visą gyvenimą trukusi draugystė su [[Frydrichas Engelsas|F. Engelsu]]. Daugiausiai domėjosi [[socializmas|socializmu]] ir nusigręžė nuo idealistinės [[Vokietija|vokiečių]] filosofijos. [[1845]] m. Prūsijos karalystės vyriausybės reikalavimu buvo priverstas palikti [[Prancūzija|Prancūziją]] ir išvykti į [[Briuselis|Briuselį]]. Čia įsteigė darbininkų sąjungą ir sukūrė pirmąsias socialinės ekonomikos teorijas. Kartu su F. Engelsu [[1848]] m. parašė „Komunistų partijos manifesto“ metmenis – pirmąjį radikalų veikalą, kritikuojantį biurgerišką [[Kapitalizmas|kapitalistinę]] visuomenę, kartu ir kreipimąsi į proletariatą.
 
=== Tremtis Londone ===
 
Kilus kovo revoliucijai, Marksas grįžo į Kelną, bet [[1849]] m. buvo vėl ištremtas. Jis apsigyveno [[Londonas|Londone]] ir liko ten pat iki mirties. Nuo [[1848]] m. jis daugiausia laiko skyrė sociologiniam visuomenės interpretavimui, nagrinėjo visuomenės ekonomikos raidos dėsnius. Bendradarbiaudamas „New York Tribune“, Marksas rašė politinius komentarus ir kovingus straipsnius. [[1864]] m. dalyvavo kuriant Tarptautinę darbininkų asociaciją, iširusią [[1872]] m. Vėliau nebesiėme organizacinio darbo. Savo visuomeninėse teorijose teigė, kad proletarinė [[revoliucija]] būtina norint sukurti humanišką visuomenę.
 
== Filosofinės idėjos ==
[[Vaizdas:Karlmarxtomb.jpg|thumb|right|Karlo Markso kapas Londone.]]
 
K. Markso [[Filosofija|filosofijos]] pagrindinė idėja – valstybė priklauso nuo ekonominių, socialinių santykių. [[Valstybė]] neatsirado iš karto, ji sukurta tam tikru periodu, t. y. kada buvo užtikrintas darbo pasidalijimas visuomenėje ir kiekvienas turi teisę įsigyti privačios nuosavybės. Idealiu atveju valstybė turi ginti visų piliečių interesus, tačiau ji teikia prioritetą valdančios klasės poreikiams. Valstybė būtina ir visuomenei skylant į klases. Viena klasė gyvena kitos darbo sąskaita, todėl atsiranda klasinis antagonizmas (gr. antagōnisma < antagōnisteō – esu priešiškas). Esant klasiniam susipriešinimui valstybė tampa ta jėga, kuri apsaugo valdančiosios klasės prioritetus. Valstybė neleidžia išnykti klasėms. Ji leidžia užtikrinti sąlyginę tvarką, kuri padeda išspręsti visus iškilusius konfliktus. Įstatymai turi skirtingą reikšmę valdančiajai ir engiamai klasėms. Valstybės teisinės formos gina išnaudojimo santykius, todėl ir valstybė yra išnaudojimo įrankis. K. Marksas neigė visuomenines sutartis ir tvirtino, jog valdžia atstovauja išnaudotojų klasei, o jo laikų valstybės prigimtis – prievartinė. Valdžia yra vieša, todėl atitrūkusi nuo tautos. K. Markso teigimu, susiformavusi valstybė išgyvena vergų ir vergvaldžių klases. [[Vergas|Vergai]] – tai engiamoji klasė, bet ji buvo pažangi, nes siekė išsivaduoti. Atsiradus [[Feodalizmas|feodalizmui]],šie vergai išsikovojo teisių, bet vėliau jie vėl imti engti. Santvarka pakito į buržuaziją, o vėliau į [[Demokratija|demokratiją]]. Šioms valstybės formoms pagrindas buvo ekonominės sąlygos ir darbo pasidalijimas. Taigi valstybė yra ta forma, kurioje viešpataujančios klasės įgyvendina savo interesus. K. Marksas ekonominius santykius vadino baze, o valstybės formą – antstatu.
 
Markso teorijos moksliškai pagrindė tarptautinį darbininkų judėjimą. Vargu ar buvo kitas filosofas, taip atkreipęs visuomenės dėmesį į joje egzistuojančių reiškinių tarpusavio ryšius. Jo [[dialektinis materializmas]] bei [[istorinis materializmas]] tapo įtakingiausia šių laikų filosofine srove (marksizmu), kurią labiausiai išplėtojo ir panaudojo revoliucijai [[Leninas|Vladimiras Leninas]].
 
== Veikalai ==
* ''Apie Demokrito natūrfilosofijos ir Epikūro natūrfilosofijos skirtumą''
* ''Filosofijos skurdas'' (1843 m.)
* ''Apie ekonomikos kritiką'' ([[1859]] m.)
* ''Kapitalas'' (I – tomas [[1867]] m., II ir III nebaigtas tomas išleisti [[Frydrichas Engelsas|Engelso]] [[1885]] m. bei [[1894]] m.)
 
== Nuorodos ==
* [http://kapitalizmoistorija.org/straipsnis/Karlas-Marksas#1 kapitalizmoistorija.org, ''Smulki Karlo Markso biografija''] (LT).
* [http://www.znanie-sila.ru/online/issue_3283.html Markso gyvenimo apžvalga]
 
[[Kategorija:Vokietijos filosofai|Marksas, Karlas]]
[[Kategorija:Vokietijos ekonomistai|Marksas, Karlas]]