'''KoknesėsKuoknesės kunigaikštystė''' – [[XII a.]] pabaigos – [[XIII a.]] pradžios [[kunigaikštystė]] [[Latgala|Latgaloje]], [[Latvija]].
== Istorija ==
KoknesėsKuoknesės kunigaikštystė susidarė [[Polockas|Polocko]] kunigaikščio [[vasalas|vasalams]] su savo [[kariauna]] įsikūrus [[latgaliai|latgalių]] žemėje ir sutarus su jų diduomene. KoknesėsKuoknesės kunigaikštystės ryšiai su [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštyste]] nebuvo tvirti, nors glaudesni už [[Jersika|Jersikos]] ryšius. Žinomas vienintelis KoknesėsKuoknesės kunigaikštystės kunigaikštis Viačka ([[stačiatikiai|stačiatikių]] krikšto vardas ''Viačeslavas'', {{lot|Wetseke, Vetseke, Vesceka}}, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] – ''Vjačko, Vlačko''), valdęs [[1205]]–[[1208]] m.
Įtempti KoknesėsKuoknesės kunigaikštystės santykiai su [[lietuvių žemių konfederacija]] vertė Viačką ieškoti [[Livonijos ordinas|Livonijos]] pagalbos. [[1205]] m. jis pripažino [[Rygos vyskupas|Rygos vyskupą]] Albertą savo siuzerenu. [[1208]] m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo [[Lielvardė]]s riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, [[1208]] m. sudegino [[KoknesėsKuoknesės pilis|KoknesėsKuoknesės pilį]] ir pabėgo į [[Naugardas|Naugardą]]. KoknesėsKuoknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos [[vokiečiai]] ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.<ref>{{VLE|X|354|[[Edvardas Gudavičius]]|KoknesėsKuoknesės kunigaikštystė}}</ref>