Stemplės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Aloyzasrap (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12:
}}
 
'''Stemplės''' – kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]], 12 km į rytus nuo [[Švėkšna|Švėkšnos]], prie kelio Švėkšna-[[Kvėdarna]]{{KK193}}; pietrytiniu pakraščiu teka [[Ašva]] ([[Veiviržas|Veiviržo]] intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų – Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai.
 
Stemplių-Jurkaičių seniūnaitijos centras. Stemplėse yra [[1943]] m. pastatyta katalikų [[Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia|Šv. Aloyzo bažnyčia]], veikiančios katalikų kapinės, girininkija, kaimo bendruomenė „Gimtinė“ (nuo [[2004]] m.), parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo [[1836]]-[[1848]] m. gyveno poetas, istorikas [[Simonas Stanevičius]], 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis ([[1875]] m.) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro [[Kazimieras Steponas Šaulys|K. Šaulio]] gimtinėje (V. Stumbras).
 
== Istorija ==
Stemplių kaimas minimas [[1644]] m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. [[1695]] m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki [[1820]] m. priklausė [[Pliateriai|Pliaterių]] valdomam Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki [[1950]] m. Stemplės priklausė [[Švėkšnos valsčius|Švėkšnos valsčiui]] (buvo Stemplių seniūnijos centras). [[1863]] m. [[gegužės 11]]–[[gegužės 12|12]] dienomis ties Stempliais [[Boleslovas Dluskis|Boleslovo Dluskio]] vadovaujama [[1863 m. sukilimas|sukilėlių rinktinė]] susirėmė su caro[[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenės]] kariuomenedaliniu. [[1881]] m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras Pliateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. [[1864]]-[[1904]] m. pro Stemples ėjo [[Spaudos draudimas|draudžiamos Lietuviškos spaudos]] kelias. [[1905]] m. [[RusijaRusijos imperija|Rusijoje]] vykstančios [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|revoliucijos metu]] iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas.
 
Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. [[1950]]–[[1960]] m. – [[Stemplių apylinkė]]s bei „Aušros“ kolūkio centras. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: [[1949]]–[[1961]] m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; [[2011]] m., sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla uždaryta.
Stemplių kaimas minimas [[1644]] m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. [[1695]] m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki [[1820]] m. priklausė [[Pliateriai|Pliaterių]] valdomam Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki [[1950]] m. Stemplės priklausė [[Švėkšnos valsčius|Švėkšnos valsčiui]] (buvo Stemplių seniūnijos centras). [[1950]]–[[1960]] m. – [[Stemplių apylinkė]]s bei „Aušros“ kolūkio centras.
 
Iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ [[tarybinis ūkis|tarybiniame ūkyje]] bei Stemplių girininkijoje.
[[1863]] m. [[gegužės 11]]–[[gegužės 12|12]] dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su caro kariuomene. [[1881]] m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras Pliateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. [[1864]]-[[1904]] m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. [[1905]] m. [[Rusija|Rusijoje]] vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas.
 
Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: [[1949]]–[[1961]] m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; [[2011]] m., sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla uždaryta.
 
Iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje.
 
[[2013]] m. kaimo apylinkėse pradėtas gręžti antras naftos ir dujų žvalgybos telkinys.<ref>[http://www.silutesnaujienos.lt/index.php/home/naujienos/5674-stempli-kaime-naujos-naftinink-investicijos Stemplių kaime - naujos naftininkų investicijos]</ref>
eilutė 39 ⟶ 36:
 
=== Žymūs žmonės ===
 
Stemplėse gimė:
* [[Domas Balandis]], teisininkas,
eilutė 47 ⟶ 43:
* [[Vaclovas Šaulys]], gydytojas
 
[[Stemplių dvaras|Stemplių dvare]] gyveno ir mirė poetas [[Simonas Stanevičius]] (1799–1848 m.).
 
== Šaltiniai ==