Šeduva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
→Istorija: Žydų žudynės |
||
Eilutė 41:
Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] numalšinimo [[rotušė]]je buvo įkurta [[stačiatikiai|stačiatikių]] [[cerkvė]]. [[1870]] m. cerkvę nutarta statyti aikštės viduryje (architektas [[U. Golinevičius]]). [[1879]] m. ji pastatyta miesto centrinėje aikštėje vietoj ten stovėjusio jubiliejinio paminklo, skirto [[Roma|Romos]] [[popiežius|popiežiaus]] nuncijaus atvykimui pažymėti. [[1934]] m. cerkvė buvo nugriauta.
Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvo [[grūdas|grūdai]], [[Linas|linai]], sėmenys, [[kiaulės]] ir [[žąsis|žąsys]]; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų. [[1871]]–[[1873]] m., nutiesus [[Geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|Radviliškio–Daugpilio geležinkelį]], pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapo [[geležinkelis]]. [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigoje Šeduvoje, be [[Vėjo malūnas|malūnų]], dar buvo statomi sandėliai. Apie 12 to meto [[pirklys|pirklių]] turėjo antros [[gildija|gildijos]] pažymėjimus. [[1897]] m. [[žydai]] Šeduvoje sudarė 61 % gyventojų ir vyravo beveik visose ūkinės veiklos srityse. 1941 m. rugpjūčio 25−26 d. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo metu]] vyko Šeduvos žydų žudynės: nužudyti 664 žydai (230 vyrų, 275 moterys, 159 vaikai pagal [[Karlas Jageris|K. Jagerio]] raportą).<ref>Corona Brezina. 'Nazi Architects of the Holocaust''. The Rosen Publishing Group, 2014, p. 27</ref>
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Šeduva tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė gamybinių įmonių kombinatas, siuvimo fabrikas, tarybinis ūkis-technikumas [[Raudondvario dvaras (Radviliškis)|Raudondvario dvare]].
[[1994]] m. patvirtintas dabartinis [[Šeduvos herbas]].
| |||