Torūnės taika (1411): Skirtumas tarp puslapio versijų

S
{{otheruses|Torunės taika}}
[[Vaizdas:Peace of Torun 1411.jpg|thumb|250px|Torūnės taikos sutarties teksto originalas]]'''Torunės taika (1411)''' arba '''Pirmoji Torunės taika''' buvo [[taikos sutartis]] pasirašyta [[1411]] m. [[vasario 1]] d. tarp [[Lenkija|Lenkijos]]-[[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Teutonų ordinas|Teutonų ordino]]. Sutartimi užbaigtas Lenkijos-Lietuvos-Teutonų karas (1409-1411 m.) (taip pat žr. [[Žalgirio mūšis]]).
 
'''Torunės taika (1411)''' arba '''Pirmoji Torunės taika''' buvo [[taikos sutartis]] pasirašyta [[1411]] m. [[vasario 1]] d. tarp [[Lenkija|Lenkijos]]-[[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Teutonų ordinas|Teutonų ordino]]. Sutartimi užbaigtas Lenkijos-Lietuvos-Teutonų karas (1409–1411 m.) (taip pat žr. [[Žalgirio mūšis]]).
Teutonų ordinas atsisakė savo pretenzijų į [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki Lenkijos karaliaus [[Jogaila|Jogailos]] ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] mirties (faktiškai visiems laikams). Lenkija atgavo [[Dobrynės žemė|Dobrynės žemę]], o Lenkijos sąjungininkė [[Mozūrija]] – [[Vkros žemė|Vkros žemę]].
 
Teutonų ordinas atsisakė savo pretenzijų į [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki Lenkijos karaliaus [[Jogaila|Jogailos]] ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] mirties (faktiškai visiems laikams). Lenkija atgavo [[Dobrynės žemė|Dobrynės žemę]], o Lenkijos sąjungininkė [[Mozūrija]]  – [[Vkros žemė|Vkros žemę]].
Be to, po Žalgirio mūšio Lenkijos karalius tebeturėjo apie 14 000 teutonų kilmingųjų ir jų samdinių belaisvių, už kuriuos reikalauta išpirkos – maždaug 19-38 kg [[sidabras|sidabro]] už kiekvieną riterį. Riteriai turėjo atiduoti ginklus lenkams ir pažadėti, kad niekada nebepakels ginklo prieš Lenkijos karūną. Taikos sutartyje nustatyta, kad Lenkijos karalius paleis visus belaisvius už maždaug 20 tonų sidabro.
 
Be to, po Žalgirio mūšio Lenkijos karalius tebeturėjo apie 14 000 teutonų kilmingųjų ir jų samdinių belaisvių, už kuriuos reikalauta išpirkos  – maždaug 19-38  kg [[sidabras|sidabro]] už kiekvieną riterį. Riteriai turėjo atiduoti ginklus lenkams ir pažadėti, kad niekada nebepakels ginklo prieš Lenkijos karūną. Taikos sutartyje nustatyta, kad Lenkijos karalius paleis visus belaisvius už maždaug 20 tonų sidabro.
Pinigai turėjo būti išmokėti dalimis per keturis kartus, jei teutonai nesugebėtų išmokėti pinigų laiku, buvo numatyta bauda – 720 000 [[Prahos grašis|Prahos grašių]]. Pirmas dvi dalis Teutonų ordinas sumokėjo išleisdamas visas savo sidabro atsargas ir paėmęs paskolų iš užsienio.
 
Pinigai turėjo būti išmokėti dalimis per keturis kartus, jei teutonai nesugebėtų išmokėti pinigų laiku, buvo numatyta bauda  – 720 000 [[Prahos grašis|Prahos grašių]]. Pirmas dvi dalis Teutonų ordinas sumokėjo išleisdamas visas savo sidabro atsargas ir paėmęs paskolų iš užsienio.
 
Šios išmokos visiškai ištuštino ordino iždą ir tam, kad galėtų sumokėti likusias dalis, magistras [[Heinrichas fon Plauenas]] įvedė naujus mokesčius, be to, visas auksas ir sidabras iš bažnyčių ir pilių buvo konfiskuotas ir išvežtas į [[Marienburgas|Marienburgą]] naujų monetų kalimui. Papildomai magistras skolinosi pinigų iš [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos]] ir [[Sąrašas:Anglijos karaliai|Anglijos karalių]], [[Paryžius|Paryžiaus]] pirklių, [[Londonas|Londono]] mero, [[Ryga|Rygos]], [[Gentas|Gento]], [[Hamburgas|Hamburgo]], [[Brėmenas|Brėmeno]], [[Amsterdamas|Amsterdamo]], [[Antverpenas|Antverpeno]] ir [[Leidenas|Leideno]] miestų. Nors taikos sąlygos ordinui nebuvo sunkios ir lenkai bei lietuviai pareikalavo tik nedidelės ordino valdomų žemių dalies, ordino iždas buvo visiškai sužlugdytas ir nebeatsigavo.
6 780

pakeitimų