Hiksai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Hiksais juos pavadino istorikas [[Manetonas]] (III a. pr. m. e.), I a. žydų istorikas [[Flavijus Juozapas]] tvirtino, kad jie buvo [[žydai]]. Egiptiečiai juos vadino ''heka khaswt'' („svetimšaliai valdovai“). Išeiviai iš Palestinos migravo į Nilo deltą [[Vidurinioji Egipto karalystė|Viduriniosios karalystės]] antroje pusėje (apie 1800−1650 m. pr. m. e.). Anksčiau buvo manoma, kad jų įsiveržimas buvo staigus, tačiau dabar linkstama tikėti, kad jie ilgainiui, silpstant faraonų centrinei valdžiai, paveržė politinę galią rytinėje Nilo deltos dalyje. Hiksų sostinė buvo [[Avaris]]. Hiksų karalių dinastija Senovės Egipto istorijoje atitinka 15-ąją dinastiją. [[Semitai|Semitiški]] vardai nurodo jų neegiptietišką kilmę. Ilgainiui jų įtaka pasiekė vakarinę Nilo deltos dalį. Hiksų valdoma teritorija apėmė [[Memfis|Memfį]] ir nusitęsė į pietus palei Nilą iki [[Asjutas|Asjuto]]. Aukštutinį Egiptą valdė 16-os, labai menkai žinomos, dinastijos valdovai, kurie tikriausiai tapobuvo hiksų [[Vasalas|vasalais]]. Apie 1580 m. pr. m. e. Aukštutinį Egiptą su [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų miestu]] pradėjo valdyti 17-os dinastijos faraonai, kurie buvo ypač priešiškai ir kovingai nusiteikę hiksų atžvilgiu. [[Kerma|Kermoje]] Nubijoje rasta antspaudų, kurie priskiriami anksčiausiai žinomam hiksų faraonui Saličiui. Tai gali rodyti, kad hiksai buvo sudarę karinę sąjungą su nubiečiais prieš Tėbų valdovus, apie ką rašoma ir [[Kamosis|Kamosio]] steloje iš vieno žygio prieš hiksus.

[[Naujoji Egipto karalystė|Naujosios karalystės]] laikotarpiu hiksų valdovai buvo ignoruojami, jų valdymas traktuotas kaip bandymas primesti svetimšalių kultūrą egiptiečiams, tačiau archeologiniai radiniai to nerodo. Manoma, kad toks traktavimas buvo iššauktas egiptiečių neapykantos, priešiškumojiems. Hiksų laikotarpio meno normos atitiko [[Vidurinioji Egipto karalystė|Viduriniosios karalystės]] normas, jų pagrindinis garbinimo dievas buvo [[Setas]], kuris tikriausiai tapatintas su Sirijos audros dievu [[Hadadas|Hadadu]]. Kitos garbintos dievybės buvo azijietiškos kilmės [[Anat]] ir [[Astartė]]. Hiksų valdovai perėmė įprastą egiptiečių faraonams karališkųjų vardų ir titulų kanoną. [[Turino karalių sąrašas|Turino karalių sąrašas]] rodo, kad nors ignoruoti, hiksai vėliau egiptiečių visgi buvo pripažįstami legitimiais valdovais. Jie palaikė prekybinius ryšius su Artimaisiais Rytais ir Egėjo jūros graikų salomis. Jų valdymo pradžioje buvo vis daugiau naudoti [[arklys|arkliai]] ir išrastos karo vežėčios, kas leido naudoti naujas karo taktikas. Pradėtas naudoti lenktas kardas − [[Khopešas|chopešas]], kartu su naujais galvos [[Šalmas|šalmais]] ir kūno [[Šarvai|šarvais]]. Iš tikro, galbūtGalbūt šios naujos kariavimo priemonės kaip tik ir padėjo Tėbų 17-ai dinastijai paimti valdžią Žemutiniame Egipte ir iš naujo suvienyti šalį. Tai padarė faraonas [[Amosis|Amosis I]] apie 1550 m. pr. m. e.