Vėjas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas blanking Vizualus redagavimas |
S Atmestas 78.56.76.166 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) |
||
Eilutė 1:
'''Vėjas''' – santykinai horizontalus [[Oras|oro]] judėjimas, atsirandantis dėl [[Žemė]]s paviršiaus [[Temperatūra|temperatūrų]] skirtumo.
Pagrindiniai vėjo rodikliai yra [[greitis]] ir kryptis. Vėjo greitis matuojamas m/s (kartais – km/h), kryptis įvardijama pagal tai, iš kurios krypties jis pučia. Šiltesnis oras yra lengvesnis, todėl kyla ir sudaro žemo slėgio sritį. Šaltesnis oras sunkesnis, todėl leidžiasi ir sudaro aukšto slėgio sritį.
== Charakteristikos ==
Vėjai būna labai įvairūs, besiskiriantys stiprumu, trukme ir priežastimis. Du pagrindiniai veiksniai, sukeliantys [[Žemės atmosfera|atmosferos]] cirkuliaciją, yra [[Pusiaujas|pusiaujo]] ir [[Ašigalis|ašigalių]] temperatūrų skirtumas bei planetos sukimasis ([[Koriolio efektas]]).
Vėjas kyla, atsiradus skirtumui tarp dviejų oro masių [[Atmosferos slėgis|slėgio]]: pagal [[Termodinamika|termodinamikos]] dėsnius, vėjas pučia iš aukšto slėgio regiono link žemo slėgio regiono, kol abiejų oro masių slėgiai susilygina. [[Klimato juostos|Vidutinėse]] platumose vėjo krypčiai daro įtaką ir Koriolio efektas. Jei planetos paviršius įšiltų vienodai ir Žemės sukimasis nedarytų įtakos atmosferos cirkuliacijai, vėjai pūstų tik nuo pusiaujo į ašigalius viršutiniuose atmosferos sluoksniuose (šiltesnėms oro masėms kylant į viršų) ir nuo ašigalių link pusiaujo apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Iš tiesų cirkuliacija yra daug sudėtingesnė. Vietinių, smulkaus masto (apimančių zonas iki šimtų metrų) vėjų egzistuojančiomis priemonėmis tiksliai prognozuoti neįmanoma.
Vėjai prisideda prie sausumos [[reljefas|reljefo]] formavimo ([[erozija]], mažų dalelių ir nuosėdų pernaša).
== Vėjų klasifikacija ==
[[Vaizdas:AtmosphCirc2.png|thumb|300px|Supaprastintas vyraujančių vėjų modelis]]
Vėjai klasifikuojami pagal jų mastą, priežastis arba geografines vietoves, kuriose jie vyrauja.
Vyraujantys (reguliarūs) vėjai yra globalinio masių judėjimo apraiška. Šiai kategorijai priskiriami:
* [[Pasatas|Pasatai]] (''trade winds'') – neskaitant tam tikrų vėjų [[Antarktida|Antarktikos]] bei [[Grenlandija|Grenlandijos]] [[Ledynas|ledynuose]], šie pusiaujo regiono vėjai yra patys pastoviausi planetoje. Šiais vėjais vadovaudavosi [[Laivas|laivai]], ankstyvosiose kelionėse iš [[Europa|Europos]] į [[Šiaurės Amerika|Šiaurės]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]]. Jie siejasi su [[Hedlio cirkuliacija|Hedlio cirkuliacijos]] modeliu (''Hadley cell''). Šie vėjai pučia iš šiaurės rytų link pusiaujo šiaurės pusrutulyje ir iš pietryčių pietų pusrutulyje.
* Vakariniai (''westerlies'') – vidutinių platumų vėjai, susiję su [[Ferelo cirkuliacija|Ferelo cirkuliacijos]] modeliu (''Ferrel cell'') ir pučiantys link [[ašigalis|ašigalių]]: iš pietvakarių šiaurės pusrutulyje ir šiaurės rytų pietiniame pusrutulyje. Šie vėjai gali būti labai stiprūs, ypatingai pietiniame pusrutulyje (40–50 laipsnių platumose), kur yra mažiau vėjams kliudančios sausumos.
* Poliariniai rytiniai (''polar easterlies'') – vėjai, vyraujantys [[Klimato juostos|poliarinėse platumose]], pučiantys nuo aukšto slėgio regionų ašigaliuose (į pietus šiauriniame pusrutulyje ir į šiaurę pietiniame). Jie yra paprastai silpni ir nereguliarūs.
* Atmosferos sraujymės (''jet stream'') – tai palyginus siauros, vingiuojančios formos, nutrūkstančios oro srovės, greitai judančios atmosferoje maždaug 11 km aukštyje, dažniausiai iš vakarų į rytus abiejuose pusrutuliuose.
Sezoniniai vėjai – tai vėjai, kurie egzistuoja tik tam tikro sezono metu, pvz., [[Indijos vandenynas|Indijos musonai]].
Sinoptiniai vėjai susiję su didelio masto reiškiniais, tokiais kaip šilti ar šalti [[Atmosferos frontas|atmosferos frontai]], ir yra kasdieninių [[orai|orų]] sudėtinė dalis. Prie šių vėjų priskiriami geostrofiniai (pučiantys išilgai izobarių, dėl slėgio gradiento ir Koriolio efekto sąveikos), gradientiniai ir ciklostrofiniai vėjai ([[Uraganas|uraganai]], [[tornadas|tornadai]]).
<!--==Klasifikacija pagal veikiančių jėgų santykį==
Tokia klasifikacija naudojama analizuojant ar modeliuojant vėjų pasiskirstymą, pobūdį.
''Geostrofinis'' vėjas atsiranda dėl Koriolio jėgos ir gradientinės jėgos sąveikos ir pučia išilgai izobarių.
''Gradientinis'' vėjas atsiranda dėl Koriolio, gradientinės ir išcentrinės jėgų sąveikos…….pučia
''Terminis'' vėjas apibrėžia ne vėją, bet skirtumą tarp vėjų dviejuose lygiuose.
''Ageostrofinis'' vėjas reiškia skirtumą tarp realaus vėjo ir geostrofinio vėjo. Šis vėjas „užpildo“ ciklonus.-->
=== Vietiniai vėjai ===
Vietiniai vėjai susidaro ir pučia santykinai nedidelėje teritorijoj. Labiausiai paplitęs [[brizas]], dar skiriamas [[fenas]], [[bora]], kalnų slėnių ir kiti vietiniai vėjai.
* [[Brizas]] – vėjas, susidarantis dėl [[Temperatūra|temperatūros]] skirtumo tarp sausumos ir vandens jūros arba didelių ežerų pakrantėse.
Dieną [[sausuma]] įšyla labiau nei [[vanduo]], todėl virš jos formuojasi žemesnis slėgis negu virš [[Jūra|jūros]] ([[Ežeras|ežero]]). Dėl to dienos brizas pučia iš jūros į krantą. Paprastai šis vėjas į sausumą prasiskverbia tik kelis kilometrus. Naktį sausuma atvėsta labiau nei vanduo, todėl virš jos formuojasi aukštesnis oro slėgis negu virš jūros (ežero). Dėl to nakties brizas pučia iš sausumos jūros link. Brizai juntami ramiu oru, kitaip juos užgožia kiti vėjai.
* [[Fenas]] – sausas ir šiltas, dažnai smarkus, gūsingas vėjas, pučiantis nuo [[Kalnas|kalnų]] į [[Slėnis|slėnius]]. Jo susidarymo priežastis – nevienoda sauso ir drėgno oro temperatūros kaita keičiantis aukščiui. Kildamas priešvėjiniu šlaitu drėgnas oras vėsta mažiau, nei įšyla per kalnagūbrio keterą persiritęs ir besileidžiantis sausesnis oras. Žiemą pučiant fenui, staigus oro temperatūros šoktelėjimas sukelia atodrėkį bei sniego griūtis.
* [[Bora]] – šaltas gūsingas vėjas. Susidaro tuo metu, kai šiltesnės jūros link judantis šalto oro srautas sulėtėja prie neaukšto kalnagūbrio. Persiritęs per jį vėjas dideliu greičiu plūsta į [[Pakrantės kalnai|pakrantę]]. Bora būdinga [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] rytų, [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] šiaurės rytų pakrantėms.
* Kalnų slėnių vėjas susidaro kalnuotose srityse. Dieną kalnų slėniais jis pučia aukštyn, o naktį nuo kalnų viršūnių dvelkia į slėnius.
== Bendra informacija ==
Vėjai, atsirandantys tam kai kuriose vietovėse esant tam tikroms sąlygoms, yra vadinami įvairiais vardais, pvz., bora [[Adrijos jūra|Adrijos jūros regione]], mistralis, gregalis, sirokas ir tramontana [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]], levantė ir ponientė [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiauryje]], činukas Šiaurės Amerikoje, harmatanas Vakarų Afrikoje.
Vėjo kryptimi laikoma iš kur vėjas pučia, pvz., rytų vėjas pučia iš rytų į vakarus. Naudojami įvairūs prietaisai ir būdai vėjo krypčiai bei greičiui nustatyti – [[anemometras]], [[vėtrungė]] ir kiti.
Vėjo galia naudojama [[vėjo jėgainė]]se elektros energijos gamybai.
== Taip pat skaitykite ==
* [[Vėjo energija]]
* [[Boforto skalė]]
* [[Lietuviški vėjų pavadinimai]]
* [[Vėjo žvarbumas]]
== Nuorodos ==
{{Commons|Wind}}
* [http://www.meteo.lt/skaiciuokles.php?s=vejo_greicio_sk Vėjo greičio skaičiuoklė]
| |||