Vėlyvasis laikotarpis (Senovės Egiptas): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Artakserksas I|Artakserkso I]] ir [[Darijus II|Darijaus II]] (iki 404 m. pr. m. e.) valdymo metu Egipte buvo neramu ir nestabilu, beveik neišliko monumentų iš šio laikmečio. Po Darijaus II mirties trumpam valdžią Egipte paėmė [[Amirtėjus]], kuris buvo vieninteliu 28-os Saiso dinastijos atstovu. Po jo valdė trys 29-os dinastijos faraonai, iškilę [[Mendesas|Mendese]]. Ypač trečiojo faraono [[Achoris|Achorio]] valdymas (393−380 m. pr. m. e.) pasižymėjo ištaiga, buvo pastatyta daug monumentų tiek Žemutiniame, tiek Aukštutiniame Egipte. Faraonai tęsė pasipriešinimo persams politiką samdydami graikų karius. Atsilyginama buvo užsienio valstybių pinigais, nes Egiptas nekaldino savų monetų. Po Achorio mirties sostą uzurpavo generolas [[Nektanebas I]], pradėjęs 30-ąją Egipto faraonų dinastiją, kuri valdė iki 343 m. pr. m. e. Tai buvo paskutinis Senovės Egipto civilizacijos pakilimo laikotarpis. Jo metu paplito maišytas graikų-egiptiečių meno stilius, demotinis raštas pradėtas naudoti literatūriniams kūriniams užrašyti. 343 m. pr. m. e. Egiptą nukariavo Achemenidų valdovas [[Artakserksas III]], kuris žiauriai susidorojo su vietos gyventojais, plėšė ir griovė miestus. Po jo mirties 338 m. pr. m. e. sekė keletas menkai dokumentuotų metų, kai valdžia Egipte, tikėtina, priklausė Nubijos princui Chabašui. 335 m. pr. m. e. valdžią susigrąžino persų imperatorius [[Darijus III]], tačiau jau po trijų metų Egiptas be didelio pasipriešinimo buvo prijungtas prie [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Makedoniečio]] valdų.

 

==Šaltiniai==

{{Commonscat|Ancient Egyptian art by period}}