Lietuvos partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 30:
'''Lietuvos partizanai''' – partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyviai 1944-1953 m. Panašūs antisovietinio pasipriešinimo judėjimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susidarė ir kitose sovietų okupuotose valstybėse ir teritorijose - [[Estija|Estijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], taip pat [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]] ir [[Galicija|Galicijoje]]. Skaičiuojama, kad partizaninės kovos laikotarpiu žuvo 30 000 Lietuvo spartizanų ir jų rėmėjų.<ref name=vaite>{{cite book | last=Vaitiekūnas | first=Stasys | title=Lietuvos gyventojai: Per du tūkstantmečius | year=2006 | publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas | location=Vilnius | isbn=5-420-01585-4 | pages=143|language=lt}}</ref>
 
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Nedelsiant pradėtos represijos prieš šalies gyventojus ir prievartinis okupuotos šalies gyventojų šaukimas į sovietų karo tarnybą. Nuo represijų ir šaukimo į karinę tarnybą pasitraukę į miškus Lietuvos partizan pradėjo organizuotą kovą su sovietų represiniu aparatu ir jo vietiniais rėmėjais. 1948 m. vasario mėn. įkurta [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga]]. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Partizaniniam karui vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad Vakarai neįsikiš į Rytų Europos reikalus ir partizanai kovoja su žymiai stipresniu priešininku. Galiausiai partizanai aiškiai ir sąmoninigai nusprendė nebepriiminėti naujų narių. Partizanų vadovybė buvo sutriuškinta 1953 m. triptaip faktiškai užbaigiant partizaninį judėjimą, nors atskiri kovotojai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio.
 
== Ištakos ==