Akis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.63.81.25 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) |
|||
Eilutė 2:
: ''Šis straipsnis apie įvairių gyvūnų akis. Apie žmogaus akį skaitykite šį straipsnį – [[Žmogaus akis]].''
{{otheruses}}
'''Akis''' – gyvūnų jutimo organas
== Rūšys ir funkcijos ==
Pačias primityviausias akis turi kai kurios jūrinės [[apvaliosios kirmėlės]]. Plėšriosios [[daugiašerės žieduotosios kirmėlės]] jau turi gerai išsivysčiusias sudėtingas, gebančias [[akomodacija|akomoduoti]] akis. [[vėžiagyvis|Vėžiagyvių]] akys dviejų tipų: paprastos ir sudėtinės (facetinės).
{|
|-----
| [[Vaizdas:Krilleyekils.jpg|thumb|200px|Vėžiagyvio facetinė akis]]
| [[Vaizdas:Drosophilidae_compound_eye.jpg|thumb|200px|[[Musiniai dvisparniai|Musės]] facetinė akis]]
|}
Facetinė akis susideda iš daugybės vienodos sandaros smulkių šešiakampių atskirų akelių – omatidijų, kurių kiekviena mato tik dalį daikto. Todėl toks matymas vadinamas mozaikiniu. Tokias pat akis turi [[vabzdžiai]] (pav.). Paprastos akelės yra smulkių apskritų kaip sagutės gumburėlių pavidalo, dažnai kitokios spalvos, negu fonas. Tokių akelių būna 1-3. [[voras|Vorų]] paprastos akelės yra [[galvakrūtinė]]s priekinėje dalyje. Jų būna nuo 2 iki 12, ir išsidėsčiusios 2-3 eilėmis. Geriausias regėjimas būdingas [[šokliavoriai|šokliavoriams]]. [[Dvigeldžiai moliuskai]] tikrųjų akių neturi, bet kai kuriems būdingos antrinės kilmės paprastos akelės, išsidėsčiusios [[Mantija (biologija)|mantijos]] pakraščiuose.
== Stuburinių akys ==
Daugelio stuburinių akys projektuoja vaizdą į šviesai jautrų sluoksnį, vadinamą [[Tinklainė|tinklaine]]. Iš ten nerviniu impulsu vaizdas perduodamas per regėjimo nervą į smegenis. Dabar gyvenantys stuburiniai turi tik dvi išsivysčiusias akis, tačiau kai kuriose rūšyse aptinkama labai redukuotų trečiosios (pakaušyje buvusios) akies liekanų. Ši akis, nors jau redukuota ir padengta skaidrių žvynų sluoksniu, vis dar palyginus lengvai atpažįstama [[Tuatara|tuataroje]]. Tuataros trečioji akis turi rageną, lęšiuką, rainelę ir nervais sujungta su smegenimis. Kai kurių kitų driežų, reptilijų ir žuvų viršugalvyje vis dar aptinkama šviesai jautri dėmė. Tikėtina, jog gilioje praeityje būta tris gerai išvystytas akis turėjusių stuburinių.
[[Žuvys|Žuvų]] akys gerai išsivysčiusios, todėl jos mato daiktų formą ir spalvą. Kitų stuburinių akys pateiktos lentelėje.
{| class="wikitable" width=300px
|-
| [[Vaizdas:Catpupil03042006.jpg|150px|center]] || [[Vaizdas:Akis_paukscio.jpeg|150px|center]] || [[Vaizdas:Oeil.png|150px|center]] || [[Vaizdas:Varles_akis.jpeg|150px|center]]
|-
|align=center valign=top|'''[[Žinduoliai|Žinduolių]]''' regėjimo organai gerai išsivystę, tačiau jie nėra tokie svarbūs kaip paukščiams. Gana tobulas [[primatai|primatų]] bei atvirose vietose gyvenančių [[kanopiniai|kanopinių]] regėjimas. Nuolat po žeme gyvenančių žinduolių ([[kurmis|kurmio]], [[aklys|aklio]]) akys labai mažos arba būna tik apaugusios oda liekanos. ||align=center valign=top| '''[[Paukščiai|Paukščių]]''' akys didelės, akiduobėse beveik nejuda, jas saugo viršutinis ir apatinis vokai bei mirksimoji membrana. Laisvai judinti akis gali tik [[pingvinas|pingvinai]], [[pelikanas|pelikanai]], [[kormoranas|kormoranai]]. [[tinklainė|Tinklainę]] maitina gausi kraujagyslių atauga. Akies [[odena|odeną]] palaiko žiedu išsidėsčiusios kremzlės arba kaulinės plokštelės. ||align=center valign=top| '''[[Ropliai|Roplių]]''' akys su gerai išsivysčiusiais [[vokas|vokais]]. [[gyvatės|Gyvačių]] ir [[gekonas|gekonų]] viršutinis ir apatinis vokai suaugę, skaidrūs. Akys akomoduoja dvejopai – keičiant [[lęšiukas|lęšiuko]] formą arba jo atstumą iki tinklainės. ||align=center valign=top|'''[[Varliagyviai|Varliagyvių]]''' akys turi judinamus vokus.
|}
== Nuorodos ==
| |||