Vėlyvasis laikotarpis (Senovės Egiptas): Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: {{Senovės Egipto istorija}} '''Vėlyvasis laikotarpis''' – Senovės Egipto valstybės chronologijoje 664−332 m. pr. m. e. (arba apie 750−332 m. pr. m....)
 
S
Laikoma, kad Vėlyvasis Senovės Egipto karalystės laikotarpis prasidėjo 664 m. [[Asirija|asirams]] galutinai išvarius [[Kušas|Kušo karalystės]] iš Nubijos užkariautojus iš Egipto. Kita versija, Vėlyvojo laikotarpio pradžia datuojama apie 750 m. pr. m. e. su Kušo valstybės įsigalėjimu Egipte (25-oji dinastija). Laikotarpio pabaiga paprastai laikomi 332 m. pr. m. e., tačiau gali pasitaikyti 343 m. pr. m. e. data.
 
Apie 700 m. pr. m. e. Kušo ir Egipto sąjunginė valstybė buvo gana vientisa, nors vietiniai Egipto provincijų valdytojai išlaikė ryškų nepriklausomumą. Kartu su Palestinos karalystėmis Kušo-Egipto valstybė bandė pasipriešinti Asirijos galios augimui, tačiau nesėkmingai. 671 m. pr. m. e. asirai pirmą kartą išvarė kušitus iš Egipto. Kušitų karalius [[Taharka]] po to atsiėmė dideles Egipto dalis iki pat Memfio, tačiau 664 m. buvo sutriuškintas [[Ašurbanipalas|Ašurbanipalo]] vadovaujamų asirų antrą kartą ir asirai įsigalėjo Egipte su [[Saisas|Saiso]] miesto valdovų pagalba: Nekau I ir jo sūnumi Psamtiku. Kušo valdovas [[Tanutamanis]] buvo surengęs invaziją į Egiptą, kurios metu nužudė Nekau I. [[Ašurbanipalas]] grįžo su nauja asirų kariuomenėkariuomene ir sunaikino ištisas sritis nepaklusnių Egipto provincijų bei privertė Tanutamanį pasitraukti į Nubiją. Tuo metu kilo [[Babilonija|Babilonijos]] maištas prieš asirus ir Ašurbanipalas paliko Egiptą. Taip susidarė palanki proga Egiptui susigrąžinti nepriklausomybę ir [[Psamtikas I]] vainikavosi Egipto faraonu iš 26-osios (kitaip vadinamos Saiso) dinastijos.
[[Vaizdas:Amasis-Statuenkopf Berlin.jpg|thumb|left|200px| Faraono Amasio skulptūrinė galva]]
[[Psamtikas I]] stengėsi įtvirtinti egiptiečių nacionalinį identitetą ir naudojosi samdinių iš [[Graikija|Graikijos]] ir [[Karija (Mažoji Azija)|Karijos]] pagalba, kad suvaldyti vietinius, priešiškai nusiteikusius valdytojus. Faraonai [[užsienio politika]] siekė palaikyti galios balansą. Faraonas [[Nechas]] (valdė 610−595 m. pr. m. e.) palaikė Asiriją prieš stiprėjančius medus ir Babiloniją, bet 605 m. pr. m. e. jo pajėgos Sirijoje ir Palestinoje patyrė pralaimėjimą nuo [[Nabuchodonosaras II|Nabuchodonosaro II]] prie [[Karkemišas|Karkemišo]]. Faraonas [[Psamtikas II]] (valdė 595−589 m. pr. m. e.) surengė invaziją į [[Napata|Napatą]] Nubijoje su graikų ir kariečių samdinių armija. Buvusių Kušo valdovų atminimas Egipte buvo naikinamas. Sekantis faraonas [[Aprijus]] (valdė 589−570 m. pr. m. e.) nesėkmingai bandė mesti iššūkį babiloniečių hegemonijai Palestinoje. Nabuchodonosarui II sugriovus [[Saliamono šventykla|Saliamono šventyklą]] [[Jeruzalė]]je daugelis žydų pabėgo į Egiptą. [[Aprijus]] surengė karinį žygį prieš graikų [[Kirėnė]]s koloniją Libijoje, kuris baigėsi nesėkme ir kariuomenėje kilo maištai, peraugę į pilietinį karą Nilo deltos regione. Naujas faraonas [[Amasis]] (valdė 570−526 m. pr. m. e.) užėmė sostą ir privertė Aprijų bėgti. Po dviejų metų Aprijus grįžo remiamas babiloniečių, tačiau jo pajėgos buvo nugalėtos ir jis pats žuvo. Amasis savo priešą visgi palaidojo su visa pagarba.
9 198

pakeitimai