Džungarija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 25:
Seniausia žinoma karalystė Džungarijoje buvo [[Dziuši]] tolimoji karalystė, minima kinų šaltiniuose tarp [[36 vakarų valstybės|36 vakarų valstybių]]. Pietiniu Džungarijos pakraščiu, palei Tianšanio kalnyną nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą ėjo [[Šilko kelias|Šilko kelio]] šiaurinė atšaka. Ji atsišakodavo nuo [[gaočangas|Gaočango]] miesto rytuose ir ėjo į [[Ilio slėnis|Ilio slėnį]] vakaruose. Ilgainiui čia sutvirtėjo prekybiniai miestai, kaip kad [[Urumči]], [[Usu]], [[Bešbalikas]] ir kt. Tolimesnė kelio tąsa ėjo per pietinį [[Žetisu]] pakraštį.
Nuo I a. pr. m. e. Džungariją užvaldė [[Han dinastija|Han Kinija]], kuri įjungė ją į savo [[Vakarų teritorijų protektoratas|Vakarų teritorijų protektoratą]]. Tačiau Kinijos kontrolė nebuvo stipri ir nuolatinė, nes šį stepių regioną siekė kontroliuoti įvairios stepių klajoklių (daugiausia [[tiurkai|tiurkų]]) gentys. Pirmieji jų buvo [[Siongnu]], V a. čia įsigalėjo [[žoužanai]], o VI a. savo karalystę įkūrė [[gaoče]]. VII a. Džungarijos prekybinio kelio kontrolę vėl perėmė [[Tangų dinastija|Tangų Kinija]], kuri įkūrė [[Tingdžou]] (庭州) miestą, o 702
788
848
XIII a. atiteko [[Mongolų imperija]]i, ir į regioną migravo mongolų kilmės gentys [[džungarai]] (arba [[oiratai]]). Sunykus Bešbalikui ėmė augti naujas Džungarijos miestas
1760
== Šaltiniai ==
|