Džungarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 25:
Seniausia žinoma karalystė Džungarijoje buvo [[Dziuši]] tolimoji karalystė, minima kinų šaltiniuose tarp [[36 vakarų valstybės|36 vakarų valstybių]]. Pietiniu Džungarijos pakraščiu, palei Tianšanio kalnyną nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą ėjo [[Šilko kelias|Šilko kelio]] šiaurinė atšaka. Ji atsišakodavo nuo [[gaočangas|Gaočango]] miesto rytuose ir ėjo į [[Ilio slėnis|Ilio slėnį]] vakaruose. Ilgainiui čia sutvirtėjo prekybiniai miestai, kaip kad [[Urumči]], [[Usu]], [[Bešbalikas]] ir kt. Tolimesnė kelio tąsa ėjo per pietinį [[Žetisu]] pakraštį.
 
Nuo I a. pr. m. e. Džungariją užvaldė [[Han dinastija|Han Kinija]], kuri įjungė ją į savo [[Vakarų teritorijų protektoratas|Vakarų teritorijų protektoratą]]. Tačiau Kinijos kontrolė nebuvo stipri ir nuolatinė, nes šį stepių regioną siekė kontroliuoti įvairios stepių klajoklių (daugiausia [[tiurkai|tiurkų]]) gentys. Pirmieji jų buvo [[Siongnu]], V a. čia įsigalėjo [[žoužanai]], o VI a. savo karalystę įkūrė [[gaoče]]. VII a. Džungarijos prekybinio kelio kontrolę vėl perėmė [[Tangų dinastija|Tangų Kinija]], kuri įkūrė [[Tingdžou]] (庭州) miestą, o 702  m. pavertė jį [[Beitingo protektoratas|Betingo protektorato]] centru.
 
788  m. po [[Tibeto imperija|Tibeto invazijos]], Kinija atitraukė savo armijas iš Beitingo ir prarado Džiungarijos kontrolę. Čia ėsigalėjo [[karlukai]], o netrukus baseiną prisijungė [[Uigūrų kaganatas]]. Netoli nuo kinų Tingdžou išdygęs [[Bešbalikas|Bešbaliko]] miestas tapo svarbiausiu prekybiniu Džungarijos miestu ir vienu iš penkių svarbiausių uigūrų kaganato miestų.
 
848  m. kaganatui žlugus valdžią Džungarijoje perėmė [[Kirgizų kaganatas]], o vėliau – [[Karachanidų imperija]] (Bešbalikas ir pietrytinė Džungarija atiteko [[Turfano uigūrų karalystė|Turfano uigūrų karalystei]]). Nuo XI a. vidurio čia valdė [[Karakitajai]].
 
XIII a. atiteko [[Mongolų imperija]]i, ir į regioną migravo mongolų kilmės gentys [[džungarai]] (arba [[oiratai]]). Sunykus Bešbalikui ėmė augti naujas Džungarijos miestas - – Urumči. Nuo XV a. oiratai sukūrė keturių oiratų konfederaciją. Jos palikuonė buvo XVII–XVIII a. valstybė – [[Džungarų chanatas]]. Būtent jie davė pavadinimą Džungarijos baseinui. Iš Džungarijos džungarai kontroliavo visą Rytų Turkestaną, Žetisu, šiaurinę [[Tibeto plynaukštė|Tibeto plynaukštę]], vakarinę [[Mongolijos plynaukštė|Mongolijos plynaukštę]].
 
1760  m. Džungarus nukariavo [[Čing imperija]] ir nuo to laiko Džungarija priklauso Kinijai. Džungarijos gyventojai džungarai buvo masiškai naikinami, juos keičiant kitomis tautomis - – kazachais, uigūrais, [[hujai]]s ir [[haniai]]s. Dabar Džungarijoje gyvena [[uigūrai]], [[mongolai]], [[kirgizai]], [[kazachai]], intensyviai imigruoja kinai [[haniai]].
 
== Šaltiniai ==