Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

2 894 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
 
Ir vėlesniais laikais su Romos imperija būta ir karų, ir samdymosi tiek romėnų, tiek [[germanai|germanų]] karalių kariuomenėms. Vakarinių sarmatų grupelių buvo likę dabartinėse [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Balkanai|Balkanų]] valstybėse (buv. [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]]), [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Italija|Italijoje]].<ref>История Осетии. «Невры, будины, гелоны, агафирсы, меланхлены и вообще все народы вплоть до Ганга суть аланы»</ref><ref>''Вельтман А. Ф.'' [http://az.lib.ru/w/welxtman_a_f/text_0340.shtml#TOC_id20240075 Аттила и Русь IV и V века]. — М., 1858. — С. 91.</ref>
===Sarmatai „azijiečiai”===
Rytiniai sarmatai – aorsai ir sirakai. Sirakai užėmė [[stepė|stepes]] į šiaurę nuo [[Kubanė]]s, Šiaurės [[Kaukazas|Kaukazo]] lygumą, kalnuotą ir lygumų ruožą prie Kaukazo. Aorsai klajojo nuo [[Donas|Dono]] iki [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]], [[Volga|Volgos]] žemupyje, palei Rytų Kaukazą, už Volgos pasiekdavo Uralo prieigas ir [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] stepes. Ir aorsai, ir sirakai iš dalies vertėsi žemdirbyste. Tačiau sirakai buvo pažangesni: vakarų Kaukaze prisijungė žemdirbius meotus, suformavo valstybę ir netoli į rytus nuo [[Aralo jūra|Aralo jūros]] įkurė sostinę Uspą. Į vakarus ir šiaurę nuo Kaspijos jūros, Ponto stepėje ir prie Kaukazo, viešpatavo vadinamieji aukštutiniai aorsai. Jie praturtėjo kontroliuodami prekybos kelius tarp [[Kinija|Kinijos]] ir [[Europa|Europos]]. [[I amžius pr. m. e.|I a. pr. m. e.]] sirakai ir aorsai buvo sąjungininkai, rėmė [[Bosporo karalystė|Bosporo]] karalių Farnaką. Bet [[I amžius|I amžiaus]] viduryje vieni palaikė vieną brolį į Bosporo sostą, antri – kitą. Jungtinės romėnų, bosporiečių ir aorsų pajėgos užėmė sirakų sostinę Uspą, pralaimėjusysis kandidatas į sostą Mitridatas VIII pasidavė aorsų karaliui Eunonui.<ref>История Осетии. «Невры, будины, гелоны, агафирсы, меланхлены и вообще все народы вплоть до Ганга суть аланы»</ref>
 
I amžiaus viduryje atsiranda žinių apie karingą aorsams pavaldžią gentį [[alanai|alanus]]. Jie minimi gyvenę Dunojaus žemupyje, šiaurinėse Juodosios jūros žemėse ir prie Kaukazo. [[II amžius|II amžiuje]] jau kalbama apie šalį Alaniją, o [[Terekas|Tereko]] upė pervadinama Alonta. [[Kinai]] III a. viduryje žemes tarp Aralo ir Kaspijos jūrų ima vadinti Alanja. Ilgainiui apie kitas sarmatų ar [[skitai|skitų]] gentis nieko nebegirdima: šiose teritorijose įsiviešpatauja alanai. Jie siaubia [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albaniją]], [[Atropatena|Atropateną]], [[134]] m. nuniokoja [[Kapadokija|Kapadokiją]]. Alanai buvo sudarę sąjungą su kai kuriomis Kaukazo kalniečių gentimis, turėjo didelę įtaką [[Bosporo karalystė]]je, o [[romėnai]], perėmę alanų raitelių kovos metodus, sudarė specialų kovos su alanais būrį.<ref>[http://grants.rsu.ru/osi/Don_NC/Middle/Alani.htm Аланы]; tikrinta 2017-04-07</ref>
 
Daug sirakų žuvo karuose su aorsais ir bosporiečiais, dalis [[Helenai|suhelenėjo]] arba susisiejo su meotais ir alanais. Pasak P. Autlevo ir N. Anfimovo, dėl šių priežasčių [[osetinai|osetinų]], alanų palikuonių, „[[Nartų epas|Nartų epe]]” atsirado herojus nartas Sausyrykas, kas reiškė „nusaulintas (įrudęs) sirakas”.<ref>Н. В. Анфимов. Меоты-предки адыгов. Майкоп 1989</ref>
 
== Šaltiniai ==
10 811

pakeitimų