Sarmatai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
'''Sarmatai''' ({{grc|Σαρμάται}}, {{la|Sarmatae}}) – [[klajokliai|klajoklių]] rytų [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] tauta,<ref>Марк Борисович Щукин На рубеже эр. СПб.: Фарн, 1994, с. 145.</ref> ankstyvojo [[Geležies amžius|geležies amžiaus]] pabaigoje (VI – IV a, pr. m. e.) sudariusi genčių sąjungą, kuri užėmė [[Ponto stepė]]s plotą, gyveno nuo [[Tisa|Tisos]] ir [[Dunojus|Dunojaus]] [[vandenskyra|vandenskyros]] iki [[Aralo jūra|Aralo jūros]], [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] (dabartinėse [[Ukraina|Ukrainos]], [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kazachstanas|Kazachstano]] teritorijose). Mokslininkų manymu,<ref>''Доватур А. И., Каллистов Д. П., Шишова И. А.'' Народы нашей страны в «Истории» Геродота. — М., 1982. — С. 109.</ref> sarmatus „sauromatų” pavadinimu pirmasis paminėjo [[Herodotas]], jis rašė: „Persikėlus per Tanaiso (dab. [[Donas]]) upę, ten jau ne [[skitai|skitų]] žemė, o sauromatų.”<ref>Herodotas. „Istorija”, 4. 21.</ref>. N. Lysenko manymu, nuo tada, kai [[Markas Vipsanijus Agripa]] sudarė pasaulio žemėlapį, [[etnonimas|tautovardžiai]] „sauromatai” ir „sarmatai” buvo vartojami [[sinonimas|sinonimiškai]].<ref>''Н. Лысенко''. Языги на дунайском Лимесе Рима в I—II вв. н. э. — С. 3—4.</ref>.
 
[[Antika|Antikos]] autoriai sarmatams priskirdavo: [[aorsai|aorsus]], [[jazygai|jazygus]], [[sirakai|sirakus]], [[alanai|alanus]], [[roksolanai|roksolanus]], [[sajau|sajus]]. [[Asajai]] (''ασάιοι'') – sarmatų gentis, iki keltų genties [[galatai|galatų]] (žr. [[Galatija]]) antpuolių gyvenusi prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Žinomiausias iš sajų žinomiausias karalius Saitafarnas.<ref>[http://global.britannica.com/EBchecked/topic/524377/Sarmatian Sarmatian]. // Britannica.</ref>
 
Tiesioginiai sarmatų (alanų) palikuonnys – [[osetinai]].<ref>''Перевалов С. М.'' [http://docs.google.com/file/d/0B2vxQFEmULckMV9CVEF6QW5Tb0U/edit?pli=1 Аланы // Российская историческая энциклопедия. Под ред. акад. А. О. Чубарьяна. Т. 1: Аалто — Аристократия. М.: ОЛМА МЕДИА ГРУПП, 2011. С. 220—221.]</ref>.