Feliksas Daukantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20:
Nuo [[1950]] m. dalyvavo dailės parodose, dažniausiai eksponavo gintaro dirbinius. Individualios parodos surengtos [[Palanga|Palangoje]] ([[1974]] m., [[1995]] m.), Vilniuje (1975 m., 1995 m.). Pagrindinės kūrybos sritys – gintaro papuošalai, pramoninė grafika, vizualinės komunikacijos. Vilniaus centriniam paštui suprojektavo operacijų vizualinių simbolių sistemą (1969 m.). Sukūrė skulptūrų, medžio, metalo dirbinių, odos modelių (etalonų) masinei gamybai, žaislų, viršelių periodiniams leidiniams („Žemės ūkis“, „Statyba ir architektūra“).<ref>{{VLE|IV|529|[[Nijolė Žilinskienė]]|Feliksas Daukantas}}</ref>
Gintaro muziejuje saugoma didelė dalis F. Daukanto kūrybinio palikimo – sukaupta 338 eksponatai. Ankstyvojo laikotarpio juvelyrikos pavyzdžiai įsigyti 1968 metais, vėlyvojo – 1995 metais. Dailininko darbai eksponuoti visame pasaulyje (1967 –EKSPO-67 Monrealyje, 1970- EKSPO-70 Osakoje, 1973 – Paryžiuje, Zalcburge, 1974 – Lince, Vienoje. Pasaulinėje parodoje EKSPO-2012 dailininko kūriniai demonstruoti Pietų Korėjoje (Lietuvos paviljonas buvo įvertintas Sidabro medaliu). 1970
Dailininkas kūrė ir odos bei metalo dirbinius, tačiau ypatingą reikšmę turi jo sukurti gintaro darbai. Iki XX a .aštuntojo dešimtmečio pabaigos Lietuvoje buvo mažai profesionalių juvelyrų. F.Daukantas gintarui skyrė daug dėmesio, kurdamas etalonus serijinei papuošalų gamybai „Dailės“ kombinate. Jo papuošalų stilistika tapo pavyzdžiu kitiems dailininkams. Siekdamas atitrūkti nuo stereotipų šioje srityje, F. Daukantas pradėjo negatyvinę gintaro raižybą, gamino papuošalus iš unifikuotų detalių, tačiau didžiausią dėmesį skyrė natūralių gintaro savybių išryškinimui.
| |||