02:45, 31 kovo 2017 versija taisyti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 807 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		07:39, 1 balandžio 2017 versija taisyti anuliuoti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 807 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: Giminę parodo [[Kamienas (gramatika)\|kamieno]] ypatybės, [[Galūnė (gramatika)\|galūnės]], kai kuriose kalbose (pvz., [[Prancūzų kalba\|prancūzų]], [[Vokiečių kalba\|vokiečių]]) – [[Artikelis\|artikeliai]]. [[Būdvardis\|Būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)\|dalyvių]] bei kitų žodžių, [[Sakinys\|sakinyje]] derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena”). Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis\|būdvardžių]] (pvz., „gražù”), kelintiniai [[Skaitvardis\|skaitvardžiai]] („pìrma, añtra”), kiekinis skaitvardis ~~„[[1\|víena]]“~~„víena“, [[Dalyvis (gramatika)\|dalyviai]] („yra pasakyta / matoma / išnykę / bū́sima” ir t. t.), dalis gimininių [[Įvardis\|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine.<ref>{{LTE\|IV\|92\|\|Giminė (gramatika)}}</ref> Iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s išsirutuliojusioje [[baltų prokalbė]]je, iš kurios kilo lietuvių kalba, bevardę giminę turėjo ir daiktavardžiai. Pradžioje indoeuropiečių prokalbė turėjusi gyvųjų ir negyvųjų dalykų gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau gyvųjų giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o negyvųjų davė pagrindą bevardei giminei (neutrum). Ši giminė taikoma daiktavardžiams, turintiems abstrakčią, pirminę prasmę (plg. {{la\|coelum}}, {{sa\|''vyoman''}}, {{ru\|небо}} – 'dangus'). Kai kuriose kalbose gyvoji ir negyvoji giminės skilo į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines (plg. {{cs\|muž}}, {{cs\|stroj}}).

Gramatinė giminė: Skirtumas tarp puslapio versijų