Jungtinės Amerikos Valstijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1507]]&nbsp;m. vokiečių kartografas [[Martinas Valdzemiuleris]] sukūrėsudarė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo [[Amerigas Vespučis|Amerigo Vespučio]] vardu). <ref>{{cite web|url=http://www.usatoday.com/news/nation/2007-04-24-america-turns-500_N.htm?csp=34|title=Cartographer Put 'America' on the Map 500 years Ago|work=USA Today|date=2007-04-24|accessdate=2008-11-30}}</ref> Buvusios trylika Britanijos kolonijų [[JAV nepriklausomybės deklaracija|Nepriklausomybės deklaracijoje]] pirmosios pavartojo dabartinį šalies pavadinimą&nbsp;– „vieninga 13-os jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija“, [[1776]]&nbsp;m. [[liepos 4]] d. priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės“ deklaracijoje vienareikšmiškai parašytas mažąja raide). <ref>{{cite web|url=http://www.archives.gov/exhibits/charters/charters.html|title=The Charters of Freedom|publisher=National Archives|accessdate=2007-06-20}}</ref> Dabartinis pavadinimas oficialiai buvo priimtas [[1777]]&nbsp;m. [[lapkričio 15]] d., kai antrasis kontinentinis Kongresas priėmė Konfederacijos straipsnius, kurių pirmajame straipsnyje rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos“. Sutrumpintos formos&nbsp;– Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika – laikomos norminėmis.

[[1492]]&nbsp;m. [[Genuja|Genujos]] keliautojas [[Kristupas Kolumbas]], pasirašęs kontraktą su [[Ispanija|Ispanijos]] karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais. [[1513]]&nbsp;m. [[balandžio 2]] d. Ispanijos [[konkistadoras]] [[Chuanas Ponse de Leonas]] priplaukė žemę, kurią pavadino La [[Florida]]. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kuri vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių, dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink [[Didieji ežerai|Didžiuosius ežerus]] pradėjo kurti [[Naujoji Prancūzija|Naujosios Prancūzijos]] kolonijas. [[Prancūzija]] galiausiai užsitikrino didžiąją dalį [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno centrinės srities iki [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankos]]. [[Virdžinijos kolonija]] [[Džeimstaunas (JAV)|Džeimstaune]], įkurta [[1607]]&nbsp;m., ir [[Plimuto kolonija]], įkurta [[1620]]&nbsp;m., buvo pirmosios sėkmingos [[Britanija|Britanijos]] gyvenvietės. [[1628]]&nbsp;m. įkūrus [[Masačiusetso įlankos kolonija|Masačiusetso įlankos koloniją]], prasidėjo migracijos banga. Iki [[1634]]&nbsp;m. per 10 000 [[Puritonai|puritonų]] buvo apgyvendinti [[Naujoji Anglija|Naujojoje Anglijoje]]. Nuo XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos iki [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]] pradžios į Britanijos kolonijas Amerikoje buvo ištremta apie 50 000 kalinių. <ref>{{cite web|work=Butler, James Davie|url=http://www.dinsdoc.com/butler-1.htm|title=British Convicts Shipped to American Colonies | publisher = Smithsonian Institution, National Museum of Natural History|work=American Historical Review 2|year=1896| accessdate=2007-06-21}}</ref> [[1614]] metais [[Nyderlandai]] pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine [[Hadsonas|Hadsono upės]] pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų&nbsp;– [[Niujorkas|Naujasis Amsterdamas]] (dabartinis Niujorkas), įkurtas [[Manhatanas|Manhatano]] saloje.

[[1674]]&nbsp;m. [[Nyderlandai]] perleido savo teritorijas Amerikoje Britanijai. [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]] provincija buvo pervadinta [[Niujorko valstija|Niujorku]]. Daugelis naujųjų imigrantų, kurių dauguma vyko į šalies pietus, buvo kontraktiniaisamdomi tarnautojai. <ref>Russell, David Lee (2005). ''The American Revolution in the Southern Colonies''. Jefferson, N.C., and London: McFarland, p. 12. ISBN 0-7864-0783-2.</ref> Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. [[1729]] metais skilus [[Karolinos|Karolinoms]] ir [[1732]]&nbsp;m. kolonizavus [[Džordžija|Džordžiją]], buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos įteisino prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų sparčiai daugėjo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip [[Didysis Pabudimas]], XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve. [[Prancūzijos-indėnų karas|Prancūzų-indėnų kare]] britų pajėgos užėmė Prancūzijai priklausiusią [[Kanada|Kanadą]], tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant [[Šiaurės Amerikos indėnai|Amerikos indėnų]], kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, [[1770]]&nbsp;m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas. <ref>Blackburn, Robin (1998). ''The Making of New World Slavery: From the Baroque to the Modern, 1492–1800''. London and New York: Verso, p. 460. ISBN 1-85984-195-3.</ref> Nors šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Didžiosios Britanijos parlamente]].