Lomeikiškių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
{{SavStr}} |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 37:
Valstybinės archeologinės komisijos (VAK) ataskaitoje piliakalnis buvo vadinamas '''Prancūzkapiais'''. Remiantis vietos gyventojų pasakojimais nurodyta, kad kalvoje esantys kapai su [[prancūzai|prancūzų]] kareivių palaikais likę nuo [[Napoleonas|Napoleono]] karų. Kapuose esą yra likęs rūsys, kuriame paslėpti prancūzų armijos ginklai. VAK ataskaitoje taip pat pažymėta, kad kalva ir kapai labai apardyti, nes čia buvo kasamas [[žvyras]]. Iki [[1934]] m. kalva buvo ariama, arime neretai buvo aptinkama žmonių [[kaukolė|kaukolių]].
===
[[1968]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] archeologinė ekspedicija, kuriai vadovavo [[Adolfas Tautavičius]]. Konstatuota, kad čia galėjo būti ankstyvas piliakalnis.
[[Lietuvos TSR]] Kultūros ministerijos [[1972]] m. [[kovo 30]] d. nutarimu Nr. 17 Lomeikiškių piliakalnis patvirtintas archeologijos paminklu. Piliakalnį ir jo aplinką [[1973]], [[1975]] ir [[1982]] m. žvalgė MMT archeologai. Nustatyta, kad piliakalniu laikoma kalva viso labo tik kaimo [[kapinės]], o Lomeikiškių piliakalnio vieta lokalizuota neteisingai. Tokiu būdu piliakalnis buvo įtrauktas į '''neaiškių archeologijos vertybių''' sąrašą, kurio paminklosauginei vertei nustatyti tikslinga atlikti nedidelės apimties archeologinius žvalgomuosius tyrimus. [[1988]] m. spalio mėn. buvo apibrėžta ir nužymėta piliakalnio teritorija (bendras plotas – 1,7, kurį sudarė [[pieva|pievos]] Lietuvos TSR Kultūros 0,7, [[miškas]] – 1,0). Čia buvo draudžiami bet kokie statybos, žemės ir [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] darbai, išskyrus pievų [[Šienapjūtė|šienavimą]] (suderinta su „Kalnaberžės“ [[kolūkis|kolūkiu]]). Teritorijos ribų planą [[1989]] m. patvirtino Kultūros ministerijos Kapitalinės statybos, paminklų apsaugos ir restauravimo darbų valdyba.
=== 2003 m. ===
| |||