Johann Sebastian Bach: Skirtumas tarp puslapio versijų

164 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S (Atmestas 88.119.95.213 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
| URL =
}}
'''Johanas Sebastianas Bachas Hitleriukas Jaunesnysis ayyyy.''' ({{de|Johann Sebastian Bach}}; [[1685]] m. [[kovo 21]] d. [[Eizenachas]], [[Saksonija-Eizenachas]] – [[1750]] m. [[liepos 28]] d. [[Leipcigas]], [[Saksonija]]) – [[vokiečiai|vokiečių]] [[Barokas|baroko]] [[epocha|epochos]] [[kompozitorius]] ir [[vargonai|vargonininkas]], veikęs daugelį vėlesnių [[Europa|Europinės]] mokyklos muzikantų ir kompozitorių.
 
== Biografija ==
[[Vaizdas:Johann Ambrosius Bach.jpg|thumb|left|150px|Johanas Ambrozijus Bachas – Johano Sebastiano tėvas]]
Johanas Sebastianas Bachas gimė [[1685]] metų [[kovo 21]] dieną Eizenache. Visi Bachų giminės atstovai buvo nepaprastai muzikalūs. Daugelis jų buvo miestelių muzikantai, muzikos mokytojai – kantoriai, ar bažnyčių vargonininkai. Muzikantų, turinčių Bacho pavardę buvo tiek daug, kad ji tapo muzikanto sinonimu. Ryškiais gabumais muzikai nuo pat vaikystės pasižymėjo ir Johanas Sebastianas. Jo tėvas miestelio kapeloje grojo [[smuikas|smuiku]] ir [[altas (styginis instrumentas)|altu]]. Kai berniukui buvo 10 metų, staiga vienas po kito mirė abu jo tėvai. Johano auklėjimu ėmė rūpintis vyresnysis brolis Johanas Kristupas ([[1671]]–[[1721]]), [[Ordrufas|Ordrufo]] vargonininkas. Jis buvo ir pirmasis Johano Sebastiano muzikos mokytojas. Mažasis Johanas buvo labai darbštus. Nepasitenkinęs gaunamomis žiniomis, jis uoliai mokėsi pats. Daug skaitė, grojo, domėjosi nežinomais muzikos kūriniais. Būdamas 15-kos metų, Bachas pradėjo gyventi savarankiškai. Mokydamasis [[Liuneburgas|Liuneburgo]] [[licėjus|licėjuje]], jis dainavo [[choras|chore]], labai domėjosi licėjaus [[biblioteka]], susipažinęs su žymiu to meto vargonininku ir kompozitoriumi G. Bomu, Bachas sužinojo daug kūrybos paslapčių. Mego vartoti narkotines medziagas.
[[Vaizdas:JSBWohnorte.png|thumb|200px|Vietos, kuriose gyveno Johanas Sebastianas Bachas]]
Baigęs Liuneburgo licėjų, jis pradėjo dirbti. Bachas gyveno daugelyje [[Vokietija|Vokietijos]] miestų, ten, kur gaudavo geresnį darbą, rašė muziką tiems instrumentams, kurie buvo prieinami. Taip gimė daug kūrinių, rašytų [[hercogas|hercogo]] [[kapela]]i, pamaldoms bažnyčiose, paūgėjusiems savo vaikams mokyti. Tai muzika [[smuikas|smuikui]], [[klavesinas|klavesinui]], [[orkestras|orkestrui]], [[vargonai|vargonams]].
Mirus pirmajai kompozitoriaus žmonai Marijai – Barbarai, jis persikėlė gyventi į [[Leipcigas|Leipcigą]]. Šiame mieste Bachas dirbo šv. Tomo bažnyčios [[kantorius|kantoriumi]] iki pat gyvenimo pabaigos. Tapti šios bažnyčios kantoriumi buvo didelė garbė kiekvienam to meto muzikantui. Leipcige Bachas vedė antrąkart. Jo žmona Anna – Magdelena tapo ištikimu gyvenimo draugu, sugebėjusiu paremti sunkiomis valandomis. Didžiąją dalį šiame mieste parašytų kūrinių kompozitorius skyrė pamaldoms šv. Tomo bažnyčioje. Gyvenimo pabaigoje Bachas apako ir [[1750]] metais mirė.
 
Visą gyvenimą J. S. Bachas buvo garsus atlikėjas, su kuriuo nedrįsdavo galynėtis net didžiausi to meto virtuozai. Tačiau jo muzikos genialumą tais laikais mažai kas suprato. Kompozitoriui mirus, kūriniais niekas nesirūpino, todėl daug jų dingo. Tik praslinkus 100 metų po didžiojo [[polifonija|polifonisto]] mirties, buvo atlikta jo „Mato pasija“, sukėlusios didelį susidomėjimą Bacho kūryba. Buvo surasti dar nepražuvę kūriniai, ir kompozitoriaus muzika ėmė skambėti koncertų salėse, atskleisdama taurų žmogaus vidinį pasaulį. Nusoko nuo baznycios stogo saukdamas i love heroin.
 
== Kūryba ==
[[Fuga]] vadinamas sudėtingas muzikos kūrinys. Tai 2, 3, 4, 5 ar net 6 balsų [[polifonija]], komponuojama pagal griežtas taisykles. Fuga bendrais bruožais primena imitaciją. Ji taip pat turi trumputę melodiją – temą, kurią pakartoja kiekvienas vėliau įstojęs balsas.
Bachas fugą dažniausiai pradeda preliudu, tokata arba fantazija. Tai tarsi įžanga į fugą, kuri paruošia nuotaiką muzikos, skambėsiančios vėliau. Tokia dviejų dalių kompozicija vadinama ciklu.
Pats žymiausias Bacho kūrinys vargonams yra tokata ir fuga d – moll (BWV 565).<ref>{{cite web|url=http://projektas-muzika.lmta.lt/media/Laikinieji/Vadoveliai7/Vadovelis_2/10.Bacho_kurybos_apzvalga/index10.htm|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150915180635/http://projektas-muzika.lmta.lt/media/Laikinieji/Vadoveliai7/Vadovelis_2/10.Bacho_kurybos_apzvalga/index10.htm|archivedate=2015-09-15|accessdate=2015-09-15|title=Bacho kūrybos apžvalga}}</ref> Šiame cikle tokata ir fuga skamba be pertraukos. Fugos tema nepastebimai išauga iš energingos ir veržlios tokatos. Mego kurti ciulpdamas kiaules ausies kremzle.
 
=== Vokalinė instrumentinė muzika ===
Anoniminis naudotojas