21:53, 7 kovo 2015 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 303 keitimai S Šalinamas Link GA šablonas. ← Prieš tai darytas keitimas		23:12, 30 kovo 2017 versija taisyti anuliuoti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) 29 149 keitimai vikifikuota, papildymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''[[Albanija]]''' – valstybė [[Pietų Europa\|Pietų Europoje]], [[Balkanų pusiasalis\|Balkanų pusiasalyje]]. Vakaruose krantus skalauja [[Adrijos jūra]]. Plotas – 28 748 km². Albanija dalinasi siena su keturiomis Europos šalimis – su [[Juodkalnija]] šiaurėje, su [[Kosovas\|Kosovu]] šiaurės rytuose, su [[Makedonija]] vakaruose ir su [[Graikija]] pietuose. Albanijos kranto linijos ilgis prie [[Adrijos jūra\|Adrijos]] ir [[Jonijos jūra\|Jonijos jūros]] yra 476 km.<ref name="Albania pdf">{{Cite web\|author = R. Eftimi\|url = http://aguas.igme.es/igme/publica/tiac-02/ALBANIA-I.pdf\|title = SOME CONSIDERATIONS ON SEAWATER-FRESHWATER RELATIONSHIP IN ALBANIAN COASTAL AREA\|publisher = ITA Consult}}</ref> == Paviršius == Kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio.▼ Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba [[Dukaginas]] – jauni [[Alpinė kalnodara\|alpinės kalnodaros]] kalnai, sudaryti iš [[Klintis\|klinčių]] ir [[Dolomitas\|dolomitų]], su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su [[Makedonija]]. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.▼ ▲Kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio. ▲Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba [[Dukaginas]] – jauni [[Alpinė kalnodara\|alpinės kalnodaros]] kalnai, sudaryti iš [[Klintis\|klinčių]] ir [[Dolomitas\|dolomitų]], su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su [[Makedonija]]. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės. Albanijos viduryje stūkso aukštumos ir kalnagūbriai, suskaidyti gilių slėnių. Svarbiausi kalnagūbriai iš šiaurės į pietus: [Mirditė, Skanderbeutas, Polisis, Tomoris, Gribė, Nemerckė, Gjerė. Iki 300 m virš jūros lygio aukščio 20–50 km pločio Albanijos pajūrio lyguma nuo [[Škoderio ežeras\|Škoderio ežero]] šiaurėje iki Vlioros įlankos pietuose. Siaura 50 km ilgio pietinė pakrantės juosta dėl švelnios gamtos ir klimato vadinama [[Albanijos Rivjera]]. == Klimatas == Klimatas [[Subtropikai\|subtropikų]] [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] tipo: [[Žiema\|žiemos]] šiltos ir drėgnos, [[Vasara\|vasaros]] karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose; pajūrio lygumose 300 ir daugiau dienų per metus su didesne negu +10 °C vidutine paros oro temperatūra – palankios sąlygos subtropikų žemdirbystei. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrinta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami [[bora]], pučiantys nuo kalnų. Dažnos [[perkūnijos]]. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.▼ ▲Klimatas [[Subtropikai\|subtropikų]] [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] tipo: [[Žiema\|žiemos]] šiltos ir drėgnos, [[Vasara\|vasaros]] karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose; pajūrio lygumose 300 ir daugiau dienų per metus su didesne negu +10 °C vidutine paros oro temperatūra – palankios sąlygos subtropikų žemdirbystei. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrinta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami [[bora]], pučiantys nuo kalnų. Dažnos [[perkūnijos]]. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius. Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): [[Škoderis]] +4 ir +25 (1 850), [[Tirana]] +7 ir +24 (1 350), [[Korčė]] +12 ir +26 (750). == Vidaus vandenys == Upės priklauso Adrijos ir [[Jonijos jūra\|Jonijos]] jūrų baseinams. Teka iš kalnų, sraunios, žiemą patvinsta. Dideli hidroenergetiniai ištekliai, vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tik [[Bunė]], ištekanti iš [[Škoderio ežeras\|Škoderio ežero]]. Pasienyje dideli tektoninės kilmės ežerai Škoderis, [[Prespos ežeras\|Prespa]] ir [[Ohrido ežeras\|Ohridas]], pajūryje lagūninės kilmės – [[Karavastasė]] ir [[Nartė]]. Kalnuose daug dirbtinių ežerų. == Dirvožemis ir augalija == Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500 m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai [[makija]], [[citrusiniai]], [[figos]], [[alyvmedžiai]]; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose – [[ąžuolai]], [[guobos]], [[bukai]], [[kaštonai]], [[beržai]], aukščiau [[juodosios pušys]]; 1 400–1 900 m virš jūros lygio subalpinės pievos.▼ ▲Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500 m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai [[makija]], [[citrusiniai]], [[figos]], [[alyvmedžiai]]; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose – [[ąžuolai]], [[guobos]], [[bukai]], [[kaštonai]], [[beržai]], aukščiau [[juodosios pušys]]; 1 400–1 900 m virš jūros lygio subalpinės pievos. Miškai užima 29 %, krūmai 17 %, dirbamoji žemė 21 %, pievos ir ganyklos 16 %, ežerai ir upės 4,5 % šalies teritorijos. == Gyvūnija == Gyvūnija skurdi, veisiasi kalnų [[ereliai]], [[vilkai]], [[šernai]], [[Paprastasis šakalas\|šakalai]], [[elniai]]; gausu tik [[Vandens paukščiai\|vandens paukščių]]. == Aplinkosauga == [[2000]] m. išmesta į atmosferą tūkst. t: [[CO\|anglies monoksido]] 260, lakiųjų [[Organinis junginys\|organinių junginių]] 60, [[SO2\|sieros dioksido]] 15, [[Azotas\|azoto]] oksidų 15.▼ == Galerija == ▲[[2000]] m. išmesta į atmosferą tūkst. t: [[CO\|anglies monoksido]] 260, lakiųjų [[Organinis junginys\|organinių junginių]] 60, [[SO2\|sieros dioksido]] 15, [[Azotas\|azoto]] oksidų 15. <gallery mode=packed heights=140px style="text-align:left"> Ksamill-1.jpg\|[[Ksamil Islands]] Lake_Koman_Albania_2016.jpg\|[[Komano ežeras]] Vjosa_bei_Tepelena_2.jpg\|[[Vjosė]] Gjiri_Skaloma_Beget._Karaburun.jpg\|[[Karaburuno pusiasalis]] Bredhi_i_Hotov%C3%ABs.jpg\| Zhepë_-_Mapillary_(5lHHx1Z6Hp-8z54qgfecMg).jpg\|[[Tomoras]] Liqeni_i_Fierzes.jpg\| Mali_Korabit.jpg\|[[Korabas]] Lugina_e_Valbones,_Tropoje_07.jpg\|[[Valbona]] Blue_Eye_Albania_2016_Syri_i_kalter.jpg\| </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Albanijos miestai\|Albanijos miestai]] * [[Nacionaliniai parkai Albanijoje]] * [[Sąrašas:Albanijos upės\|Albanijos upės]] * [[Turizmas Albanijoje]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} ~~</br>~~ {{Europos geografijos}} [[Kategorija:Albanijos geografija]] ~~[[bn:আলবেনিয়া#ভূগোল]]~~

Albanijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų