Albanijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 240 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
vikifikuota, papildymas
S (Šalinamas Link GA šablonas.)
(vikifikuota, papildymas)
'''[[Albanija]]'''  – valstybė [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalyje]]. Vakaruose krantus skalauja [[Adrijos jūra]]. Plotas – 28 748 km².
 
Albanija dalinasi siena su keturiomis Europos šalimis – su [[Juodkalnija]] šiaurėje, su [[Kosovas|Kosovu]] šiaurės rytuose, su [[Makedonija]] vakaruose ir su [[Graikija]] pietuose. Albanijos kranto linijos ilgis prie [[Adrijos jūra|Adrijos]] ir [[Jonijos jūra|Jonijos jūros]] yra 476 km.<ref name="Albania pdf">{{Cite web|author = R. Eftimi|url = http://aguas.igme.es/igme/publica/tiac-02/ALBANIA-I.pdf|title = SOME CONSIDERATIONS ON SEAWATER-FRESHWATER RELATIONSHIP IN ALBANIAN COASTAL AREA|publisher = ITA Consult}}</ref>
 
== Paviršius ==
Kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000  m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300  m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714  m virš jūros lygio.
 
Trys pagrindinės paviršiaus formos  – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100  km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba [[Dukaginas]]  – jauni [[Alpinė kalnodara|alpinės kalnodaros]] kalnai, sudaryti iš [[Klintis|klinčių]] ir [[Dolomitas|dolomitų]], su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500  m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764  m virš jūros lygio  – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su [[Makedonija]]. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.
Kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio.
 
Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba [[Dukaginas]] – jauni [[Alpinė kalnodara|alpinės kalnodaros]] kalnai, sudaryti iš [[Klintis|klinčių]] ir [[Dolomitas|dolomitų]], su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su [[Makedonija]]. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.
 
Albanijos viduryje stūkso aukštumos ir kalnagūbriai, suskaidyti gilių slėnių. Svarbiausi kalnagūbriai iš šiaurės į pietus: [Mirditė, Skanderbeutas, Polisis, Tomoris, Gribė, Nemerckė, Gjerė.
 
Iki 300  m virš jūros lygio aukščio 20–50  km pločio Albanijos pajūrio lyguma nuo [[Škoderio ežeras|Škoderio ežero]] šiaurėje iki Vlioros įlankos pietuose. Siaura 50  km ilgio pietinė pakrantės juosta dėl švelnios gamtos ir klimato vadinama [[Albanijos Rivjera]].
 
== Klimatas ==
Klimatas [[Subtropikai|subtropikų]] [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] tipo: [[Žiema|žiemos]] šiltos ir drėgnos, [[Vasara|vasaros]] karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14  °C šiaurėje iki +18  °C pietuose; pajūrio lygumose 300 ir daugiau dienų per metus su didesne negu +10  °C vidutine paros oro temperatūra  – palankios sąlygos subtropikų žemdirbystei. Gausu kritulių  – nuo 650  mm pietryčiuose iki 2600  mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrinta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami [[bora]], pučiantys nuo kalnų. Dažnos [[perkūnijos]]. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų  – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.
 
Klimatas [[Subtropikai|subtropikų]] [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] tipo: [[Žiema|žiemos]] šiltos ir drėgnos, [[Vasara|vasaros]] karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose; pajūrio lygumose 300 ir daugiau dienų per metus su didesne negu +10 °C vidutine paros oro temperatūra – palankios sąlygos subtropikų žemdirbystei. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrinta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami [[bora]], pučiantys nuo kalnų. Dažnos [[perkūnijos]]. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.
 
Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): [[Škoderis]] +4 ir +25 (1 850), [[Tirana]] +7 ir +24 (1 350), [[Korčė]] +12 ir +26 (750).
 
== Vidaus vandenys ==
 
Upės priklauso Adrijos ir [[Jonijos jūra|Jonijos]] jūrų baseinams. Teka iš kalnų, sraunios, žiemą patvinsta. Dideli hidroenergetiniai ištekliai, vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tik [[Bunė]], ištekanti iš [[Škoderio ežeras|Škoderio ežero]].
 
Pasienyje dideli tektoninės kilmės ežerai Škoderis, [[Prespos ežeras|Prespa]] ir [[Ohrido ežeras|Ohridas]], pajūryje lagūninės kilmės  – [[Karavastasė]] ir [[Nartė]]. Kalnuose daug dirbtinių ežerų.
 
== Dirvožemis ir augalija ==
Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500  m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai [[makija]], [[citrusiniai]], [[figos]], [[alyvmedžiai]]; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose  – [[ąžuolai]], [[guobos]], [[bukai]], [[kaštonai]], [[beržai]], aukščiau [[juodosios pušys]]; 1 400–1 900  m virš jūros lygio subalpinės pievos.
 
Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500 m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai [[makija]], [[citrusiniai]], [[figos]], [[alyvmedžiai]]; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose – [[ąžuolai]], [[guobos]], [[bukai]], [[kaštonai]], [[beržai]], aukščiau [[juodosios pušys]]; 1 400–1 900 m virš jūros lygio subalpinės pievos.
 
Miškai užima 29 %, krūmai 17 %, dirbamoji žemė 21 %, pievos ir ganyklos 16 %, ežerai ir upės 4,5 % šalies teritorijos.
 
== Gyvūnija ==
 
Gyvūnija skurdi, veisiasi kalnų [[ereliai]], [[vilkai]], [[šernai]], [[Paprastasis šakalas|šakalai]], [[elniai]]; gausu tik [[Vandens paukščiai|vandens paukščių]].
 
== Aplinkosauga ==
[[2000]]  m. išmesta į atmosferą tūkst. t: [[CO|anglies monoksido]] 260, lakiųjų [[Organinis junginys|organinių junginių]] 60, [[SO2|sieros dioksido]] 15, [[Azotas|azoto]] oksidų 15.
 
== Galerija ==
[[2000]] m. išmesta į atmosferą tūkst. t: [[CO|anglies monoksido]] 260, lakiųjų [[Organinis junginys|organinių junginių]] 60, [[SO2|sieros dioksido]] 15, [[Azotas|azoto]] oksidų 15.
<gallery mode=packed heights=140px style="text-align:left">
Ksamill-1.jpg|[[Ksamil Islands]]
Lake_Koman_Albania_2016.jpg|[[Komano ežeras]]
Vjosa_bei_Tepelena_2.jpg|[[Vjosė]]
Gjiri_Skaloma_Beget._Karaburun.jpg|[[Karaburuno pusiasalis]]
Bredhi_i_Hotov%C3%ABs.jpg|
Zhepë_-_Mapillary_(5lHHx1Z6Hp-8z54qgfecMg).jpg|[[Tomoras]]
Liqeni_i_Fierzes.jpg|
Mali_Korabit.jpg|[[Korabas]]
Lugina_e_Valbones,_Tropoje_07.jpg|[[Valbona]]
Blue_Eye_Albania_2016_Syri_i_kalter.jpg|
</gallery>
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Sąrašas:Albanijos miestai|Albanijos miestai]]
* [[Nacionaliniai parkai Albanijoje]]
* [[Sąrašas:Albanijos upės|Albanijos upės]]
* [[Turizmas Albanijoje]]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
</br>
{{Europos geografijos}}
 
[[Kategorija:Albanijos geografija]]
 
 
[[bn:আলবেনিয়া#ভূগোল]]
12 390

pakeitimų