Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

=== Nepriklausomybės laikotarpis (nuo 1991 m.) ===

[[1990]] m. kovo 11 dieną Lietuva paskelbė atkurianti [[suverenitetas|valstybingumą]], tačiau Lietuvos geležinkeliai faktiškai dar buvo pavaldūs [[Pabaltijo geležinkelis|Pabaltijo geležinkeliui]]. [[1991]] m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos [[Ministras pirmininkas|Ministras Pirmininkas]] [[Gediminas Vagnorius|G. Vagnorius]], po sudėtingų Lietuvos susisiekimo ministerijos sudarytos komisijos derybų su TSRS susisiekimo ministerija, pasirašė potvarkį dėl valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigimo Vilniaus ir Šiaulių valstybinių geležinkelio apygardų pagrindu<ref>https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0E89E41285D8</ref>. TSRS susisiekimo ministerija 1991 m. gruodžio 28 d. pasirašė nurodymą dėl TSRS susisiekimo ministerijos Pabaltijo geležinkelio likvidavimo nuo [[1992]] m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone ir ėmė tvarkytis laisvai ir savarankiškai.

 

Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos geležinkelių bendrovė siekė atkurti santykius su tarptautinėmis geležinkelių organizacijomis, palaikyti dalykiškus ryšius su Vakarų ir Rytų Europos šalių geležinkeliais. 1992 m. birželio mėn. Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSŽD) bei atkūrė savo narystę Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje (UIC). Lietuvos geležinkeliai pradėjo orientuotis į tarptautinius tranzitinius vežimus. [[2003]] m. vasario 6 d. pradėjo kursuoti pirmasis mišriųjų vežimų traukinys „[[Vikingas (traukinys)|Vikingas]]“, sujungęs [[Baltijos jūra|Baltijos]] ir [[Juodoji jūra|Juodąją jūras]]. [[2005]] m. liepą pradėtas eksploatuoti konteinerių traukinys „Merkurijus“ (Klaipėda – [[Kaliningradas]] – [[Maskva]]), [[2011]] metų rudenį konteinerių traukinys „Saulė“ sujungė Lietuvą su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] ir [[Kinija]].

 

 

[[Vaizdas:V_LT_Siemens_ER20.JPG|thumb|250px|Siemens ER20 lokomotyvai Paneriuose]]