Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 56:
1435 mm pločio:
* [[Kaunas]] – [[Mockava]] – Valstybės siena 120
== Istorija ==
Eilutė 82:
Vokiečiai karo reikmėms iki 1915 m. spalio 1 d. per 3 mėnesius nutiesė [[Bajorai (Kretinga)|Bajorų]] – [[Priekulė]]s geležinkelio 74 km ruožą (54 km ruožas Lietuvoje), [[1916]] m. birželio 20 d. baigtas [[Lauksargiai|Lauksargių]] – [[Šilėnai|Šilėnų]] geležinkelis (124,4 km). Šioje linijoje buvo pastatytas laikinas 42 m aukščio ir 670 m ilgio medinis tiltas per [[Dubysa|Dubysos]] upę ties [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnais]]. Vėliau šis tiltas pakeistas geležiniu ant betono atramų. Naująjį Lyduvėnų tiltą pradėta statyti 1916 m. rudenį, o atiduota eksploatuoti 1918 m. gegužės 17 d. Tiltas buvo susprogdintas [[1944]] metais, atstatytas [[1951]] m. Šiuo metu [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų geležinkelio tiltas]] yra ilgiausias Lietuvoje tiltas, siekiantis 599 m ilgį.
1916 m. gegužės 7 d. vokiečių karinė vadovybė įsakė pradėti tiesti kelią Šiauliai – [[Joniškis]] – Jelgava. Darbai naujoje linijoje pradėti gegužės 16 d. Kelias baigtas tiesti 1916 m. spalio 1 d.. 1916 m. vokiečių valdžios įsakymu nutiestas geležinkelis tarp [[Palemonas|Palemono]] (Kaune) ir [[Gaižiūnai|Gaižiūnų]]. Šis 25 km dvikelis geležinkelis labai sutrumpino kelionę geležinkeliu iš Kauno [[Jonava|Jonavos]], [[Kėdainiai|Kėdainių]], Šiaulių kryptimi. Fronto poreikiams buvo nutiestas 1435
=== Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis (1918–1940 m.) ===
Eilutė 118:
Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos geležinkelių bendrovė siekė atkurti santykius su tarptautinėmis geležinkelių organizacijomis, palaikyti dalykiškus ryšius su Vakarų ir Rytų Europos šalių geležinkeliais. 1992 m. birželio mėn. Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSŽD) bei atkūrė savo narystę Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje (UIC). Lietuvos geležinkeliai pradėjo orientuotis į tarptautinius tranzitinius vežimus. [[2003]] m. vasario 6 d. pradėjo kursuoti pirmasis mišriųjų vežimų traukinys „[[Vikingas (traukinys)|Vikingas]]“, sujungęs [[Baltijos jūra|Baltijos]] ir [[Juodoji jūra|Juodąją jūras]]. [[2005]] m. liepą pradėtas eksploatuoti konteinerių traukinys „Merkurijus“ (Klaipėda – [[Kaliningradas]] – [[Maskva]]), [[2011]] metų rudenį konteinerių traukinys „Saulė“ sujungė Lietuvą su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] ir [[Kinija]].
Pasinaudojant [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] struktūrinės paramos lėšomis, buvo suremontuotos svarbiausios geležinkelio linijos. Rekonstruotos Vilniaus, Vilkaviškio, Kybartų, Marijampolės, Jonavos ir kitos geležinkelio stotys, suremontuota didžioji dalis geležinkelio tiltų. Pradėti eksploatuoti dyzeliniai traukiniai RA-2 bei prikabinami vagonai, įsigytos ir pradėtos eksploatuoti naujos [[Automotrisė|automotrisės]], dviaukščiai elektriniai traukinai, įsigyta keletas naujų šiuolaikiškų keleivinių vagonų.<ref>AB „Lietuvos geležinkeliai“ http://www.litrail.lt/wps/portal</ref>
[[Vaizdas:V_LT_Siemens_ER20.JPG|thumb|250px|Siemens ER20 lokomotyvai Paneriuose]]
Eilutė 182:
== Krovininis transportas ==
2011 metais 52,3% visų krovinių pervežta geležinkeliais ([[Automobilis|automobilių]] keliais 46%). Pagal šį rodiklį Lietuva viena pirmaujančių Europos Sąjungoje. Svarbiausios krovinių vežimo kryptys – į Klaipėdos uostą, [[Baltarusija|Baltarusiją]] pro Kenos pasienio postą ir Rusijos Kaliningrado sritį pro Kybartus.
Krovinių vežimo direkcija – AB „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys – veža krovinius Lietuvos Respublikos teritorija, atlieka prekinių riedmenų remontą, eksploataciją, techninę priežiūrą, teikia krovinių ekspedijavimo bei kitas su krovinių vežimu susijusias paslaugas.
2015 metais Lietuvos geležinkeliais vežta 48 mln. t krovinių, iš jų importas sudarė 43%, tranzitas – 18,5%, eksportas – 8,5 %. Vietiniame susisiekime pervežta 30% (14,4 mln. t) krovinių. Daugiausia buvo vežta [[Nafta|naftos]] ir naftos produktų (39,9% visų krovinių) ir trąšų (25,8% visų krovinių).
Eilutė 193:
* „''Merkurijus''“ ([[Kaliningradas]]/Klaipėda – [[Maskva]])
* "''Šeštokai Express''“ ([[Šeštokai]] – [[Smolenskas]] ([[Rusija]]))
* ''"Baltijos vėjas''“ ([[Klaipėda]] – [[Minskas]]
* ''"Nemunas''“ ([[Vilnius]]/[[Kaunas]]/[[Klaipėda]] – [[Minskas]])
* ''"Milano express''“ ([[Kaunas]]
== Keleivinis transportas ==
[[Vaizdas:LITHUANIAN RAILWAYS EMU TRAIN BOUND FOR TRAKKAI AT VILLINUS RAILWAY STATION LITHUANIA SEP 2013 (9963272994).jpg|thumb|250px|Didelės talpos traukinys, vykstantis maršrutu Vilnius–Trakai]]
Lietuvoje 2015 metais geležinkelių transportu pervežta 4,23 mln. keleivių. Vietiniais maršrutais vežta 3,4 mln., o tarptautiniais
Per dešimties metų (2002–2011) laikotarpį geležinkeliu pervežamų keleivių skaičius sumažėjo apie 3 mln.
Eilutė 248:
* Tarptautinė koordinacinė vežiojimo per Sibirą taryba (KSTSP/CCTST) ([[1997]])
* NVS šalių ir Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto taryba ([[1993]])
== Direktoriai ==
* [[Kęstutis Dirgėla]] – [[2000]]–[[2001]] m.
* [[Jonas Biržiškis]] – [[2001]]–[[2006]] m.
* [[Stasys Dailydka]] – [[2006]]–[[2016]] m.
* [[Mantas Bartuška]] – nuo [[2016]] m.
== Šaltiniai ==
| |||