Lomeikiškių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

20 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
S
-typos; vikifikuota
S
S (-typos; vikifikuota)
}}
 
'''Lomeikiškių piliakalnis''' arba '''Krasausko kalnas''', taip pat '''Prancūzkapiai'' – [[piliakalnis]], esantis [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]], [[Surviliškio seniūnija|Surviliškio sen.]], [[Lomeikiškiai|Lomeikiškių]] kaime, tarp kelio {{KK195}} ir [[Nevėžis|Nevėžio]] upės, apie 1,3  km į šiaurę (prieš srovę) nuo buvusio [[Kruosto hidroelektrinės tvenkinys|Kruosto hidroelektrinės tvenkinio]] užtvankos. Arčiausiai stūksantys piliakalniai: [[Vaidatonių piliakalnis|Vaidatonių]] (2 km), [[Kalnaberžės piliakalnis|Kalnaberžės]] (3 km).
Piliakalnis yra regioninės reikšmės archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]] įrašytas [[1992]]  m. (unik. kodas {{kvrmc|5166}}).<ref>{{cite kvr | mc=5166 | title=Piliakalnis | accessdate=2017-03-28}}</ref> Objekto archeologinė–paminklosauginė reikšmė vertinama nevienareikšmiškai. Lietuvos piliakalnių atlaso sudarytojų nuomone, Lomeikiškių piliakalnis neturėtų būti įvardijamas piliakalniu, nes tai greičiausiai yra smarkai suardyta [[kalva]], kurios aplinkos [[archeologija|archeologiniai]] tyrimai rezultatų nedavė.<ref>http://www.piliakalniai.lt/images/NE_Piliakalniai_is_registro.pdf</ref>
 
== Piliakalnis ==
 
Tai atskira [[kalva]] Nevėžio dešinajamedešiniajame krante, jo slėnyje, iš pietų ir pietryčių pusės juosiama [[senvagė]]s, iš vakarų  – bevardžio upelio, iš šiaurės  – negilios daubos. Kalva apardyta ariant, apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais ([[2014]]  m. duomenimis). Piliakalnio viršus ištęsto ovalo pavidalo, apie 40  m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir 10  m pločio. Šlaitai lėkšti ir vidutinio statumo, 4-6  m aukščio. Teritorija užima 8700 kv.m.
 
== Archeologinių tyrimų istorija ==
 
Piliakalnis pažymėtas [[Petras Tarasenka|Petro Tarasenkos]] „Lietuvos archeologijos medžiagoje“ (Kaunas, 1928, p. 168). Žvalgymo ir kartografavimo medžiaga pateikta archeologinių ekspedicijų Kėdainių rajone ataskaitose [[1968]], [[1975]], [[2003]]  m.
 
Pasak [[Kėdainių krašto muziejus|Kėdainių krašto muziejaus]] archeologo Algirdo Juknevičiaus, Lomeikiškių piliakalnis yra „vienas paslaptingiausių rajone“, tikimasi, kad piliakalnio tyrinėjimui ateityje bus skirta daugiau dėmesio.<ref>[http://muge.eu/krasto-istorija-rajone-liudija-dvylika-piliakalniu/ Krašto istoriją rajone liudija dvylika piliakalnių]</ref>
 
Lomeikiškių piliakalnio, vad. Krasausko kalnu (5166, AR448), duomenys buvo tikslinami [[2014]]  m. [[spalio 7]] d. Kultūros paveldo taryboje, apibrėžiant teritorijos ribas ir nustatant regioninį reikšmingumo lygmenį.<ref>[http://www.kpd.lt/news/521/378/Nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos-IV-2014-10-07-posedzio-nutarimai/d,pagrindinis.html Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (IV) 2014-10-07 posėdžio nutarimai]</ref>
 
=== Pirmieji paminėjimai ===
 
Archeologinėje literatūroje piliakalnį pirmą kartą paminėjo piliakalnių tyrinėtojas [[Liudvikas Kšivickis]] (1859–1941). Jis žinių apie Lomeikiškių kaime bebaigintįbebaigiantį griūti piliakalnį gavo iš vietinių gyventojų pasakojimų. Vietos [[padavimas]] bylojo, jog šis piliakalnis yra išlikęs nuo [[žemaičiai|žemaičių]] ir [[lietuviai|lietuvių]] tarpusavio kovų laikų. Remdamasis šia informacija, piliakalnį savo knygoje [[1928]]  m. minėjo ir P. Tarasenka.
 
Valstybinės archeologinės komisijos (VAK) ataskaitoje piliakalnis buvo vadinamas '''Prancūzkapiais'''. Remiantis vietos gyventojų pasakojimais nurodyta, kad kalvoje esantys kapai su [[prancūzai|prancūzų]] kareivių palaikais likę nuo [[Napoleonas|Napoleono]] karų. Kapuose esą yra likęs rūsys, kuriame paslėpti prancūzų armijos ginklai. VAK ataskaitoje taip pat pažymėta, kad kalva ir kapai labai apardyti, nes čia buvo kasamas [[žvyras]]. Iki [[1934]]  m. kalva buvo ariama, arime neretai buvo aptinkama žmonių [[kaukolė|kaukolių]].
 
=== 1968–1982  m. ===
 
[[1968]]  m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] archeologinė ekspedicija, kuriai vadovavo [[Adolfas Tautavičius]]. Konstatuota, kad čia galėjo būti ankstyvas piliakalnis. Piliakalnį ir jo aplinką [[1973]], [[1975]] ir [[1982]]  m. žvalgė MMT archeologai. Nustatyta, kad piliakalniu laikoma kalva viso labo tik kaimo [[kapinės]], o Lomeikiškių piliakalnio vieta lokalizuota neteisingai. Tokiu būdu piliakalnis buvo įtrauktas į '''neaiškių archeologijos vertybių''' sąrašą, kurio paminklosauginei vertei nustatyti tikslinga atlikti nedidelės apimties archeologinius žvalgomuosius tyrimus.
 
=== 2003  m. ===
 
Spėjamo piliakalnio Lomeikiškių kaime archeologinei–paminklosauginei vertei nustatyti [[2003]]  m. buvo suorganizuoti archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai piliakalnyje ir jo aplinkoje. Šių tyrinėjimų metu pasirinktas maždaug 70x150  m dydžio plotas. Jame iki įžemio buvo ištirti 23 [[šurfas|šurfai]], kurių dydžiai buvo 1x1 ir 1x3  m. Iš viso buvo ištirtas 26 kv.m plotas. Taip pat buvo žvalgytos į vakarus ir šiaurę nuo spėjamo piliakalnio esančios gretimos aukštumos, maždaug 3 ha plotas. Tyrimais nustatyta, kad Lomeikiškių piliakalnyje [[Kultūrinis sluoksnis|kultūrinio sluoksnio]] nėra. 15–30  cm storio tamsiai pilkas sluoksnis su degėsiais užfiksuotas tik pietinėje ir šiaurinėje kalvos papėdėse. Sluoksnyje [[Archeologinis radinys|archeologinių radinių]] neaptikta.
 
{{ltunavigacija|3
* [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]]
* [http://www.piliakalniai.lt/district2.php?rajonas_id=54 Kėdainių rajono piliakalniai]
* [http://www.atl.lt/2003/35.pdf Lomeikiškių piliakalnis] ([[Romas Jarockis]], 2003  m.)
 
[[Kategorija:Piliakalniai Kėdainių rajone]]