Škoderis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Išimama iliustracija Skadar-mosque.jpg, kurią naudotojas INeverCry pašalino Commons projekte
Gosireo.tm (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36:
[[Viduramžiai]]s miestas ilgai priklausė daugeliui tiek tarpusavyje, tiek su kaimyninėmis valstybėmis, besivaržančioms [[Serbija|Serbijos]] kunigaikštystėms: [[Raška]]i, [[Zeta]]i, [[Duklija]]i, [[Serbija|Serbijos]] imperijai. Tam tikrais periodais miestas trumpam patekdavo [[Bulgarija|Bulgarijos]] ir [[Bizantija|Bizantijos]] imperijų priklausomybei, kol XIV a. dėl kovų su [[Osmanų imperija]] nusilpus [[Serbija]]i, atiteko albanų valdovų priklausomybei, kurie 1396 m. miestą perdavė [[Venecija|Venecijos]] valdžiai, siekiant sudaryti sąjungą prieš [[turkai|turkus]]. Nepaisant atkaklaus albanų valdovų pasipriešinimo, 1479 m. atiteko osmanams.
 
Miestą okupavus osmanų kariuomėneikariuomenei, miestas sunyko, daug gyventojų pasitraukė į gretimas valstybes ir miestus. Tik nuo XVII a. miestas ėmė atsigauti, tapo svarbiu ekonominiu šiaurės Albanijos centru, su klestinčia amatų pramone. Valdant osmanams, mieste ėmė plisti islamas. Nuo XVIII a. miestas tapo smulkaus administraciniio-teritorinio vieneto – ''pašaluko'' centru, kol 1831 m. jis buvo panaikintas. XIX a. miestas ir jo apylinkės buvo didelių sukilimų prieš [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] valdžią vieta (1833–1836, 1854, 1861–1862, 1869 m. sukilimai). Dėl nesėkmingų sukilimų ir osmanų represijų, daug [[serbai|serbų]] buvo priversti palikti šį miestą ir jo apylinkes bei pasitraukti į gretimas [[Serbija|Serbijos]] ir [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] valstybes.
 
Nepaisant neramaus XIX a., miesto reikšmė dar labiau išaugo, tapo svarbiu prekybos centru bei Škoderio [[vilajetas|vilajeto]] administraciniu centru (1867–1900 m. buvo Škoderio [[sandžakas|sandžako]] centras). Labai suklestėjo amatai, prekyba; miestas stapo svarbiu kontrabandos su gretimomis šalimis centru. Suklestėjo kultūrinis ir socialinis gyvenimas, savo veiklą pradėjo [[pranciškonai|pranciškonų]] ir [[jėzuitai|jėzuitų]] vienuolių ordinai, suintensyvėjo [[katalikai|katalikų]] bažnyčios misionieriška veikla. Miestas tapo svarbiu albanų raštijos, knygų spausdinimo centru. Susikūrė vienos pirmųjų albanų patriotinių organizacijų, mokyklos, bibliotekos.