Valgomoji bulvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 188.69.215.107 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
lol
Eilutė 14:
{{Taxobox_pabaiga}}
 
== Kilmėlol ==
'''Valgomoji bulvė''' ({{la|Solanum tuberosum}}, {{en|Potato}}, {{de|Kartoffel}}) – [[bulviniai|bulvinių]] (''Solanaceae'') šeimos [[kiauliauogė|kiauliauogių]] genties [[augalas]].
 
Vienmetis [[žolė|žolinis]] augalas 50-120 cm aukščio, su kuokštinėmis [[šaknis|šaknimis]]. Apatinė [[stiebas|stiebo]] dalis su požeminėmis palaipomis, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs stiebagumbiai ('''bulvės'''). Antžeminis stiebas [[žalia]]s, šakotas, su negausiais prigludusiais plaukeliais. [[Lapas|Lapai]] pertrauktinai poromis plunksniški. [[Žiedas|Žiedai]] po 10-20 susitelkę į viršūninius [[žiedynas|žiedynus]]. Vainikėlis [[balta]]s, [[violetinė|violetinis]], [[rausva]]s. [[Uoga]] stambi, žalia, su daugeliu [[sėkla|sėklų]] kiekviename lizde. Žydi [[birželis|birželio]] – [[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn. Mėgsta lengvą žemę.
 
== Kilmė ==
Bulvė – gana plačiai auginama kultūra, kuri Pietų Amerikoje buvo sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų. Žinoma labai daug veislių. Laukinės arba savaiminės bulvės auga [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] [[Andų kalnai|Andų kalnuose]], kur jos buvo svarbiausias maisto produktas. Nuo senų laikų vietinių gyventojų [[indėnai|indėnų]] auginamos [[Čilė]]je, [[Ekvadoras|Ekvadore]], [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Bolivija|Bolivijoje]], [[Peru]], [[Argentina|Argentinoje]]. [[Inkai|Inkų]] civilizacija augino apie 200 veislių bulvių.
 
Apie [[1565]] m. bulvių gumbai pasiekė [[Europa|Europą]]. Pirmasis juos pamatė [[Ispanija|Ispanijos]] karalius [[Pilypas II Habsburgas|Pilypas II]] ([[1527]]–[[1598]]). Netrukus gumbai pateko į [[botanikos sodas|botanikos sodą]] [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], kur jos buvo auginamos ir platinamos kaip [[dekoratyviniai augalai]], tačiau suprasta, kad augalo gumbai maistingi, gero skonio, tinka mitybai. [[1616]] m. bulves, kaip retą ir rafinuotą patiekalą, pateikdavo tik [[Paryžius|Paryžiuje]] karaliaus stalui. Skanūs miltingi gumbai pradžioje buvo vadinami triufeliais ({{fr|truffe}}). Nuo [[1651]] m. bulvės pradėtos auginti maistui. Tai pirmieji padarė [[vokiečiai]]. Branderburgo [[burmistras]] [[Frydrichas Vilhelmas]] ([[1620]]–[[1688]]) bulvių auginimą paskelbė nacionaline pareiga. Apie [[1770]] m. [[Prūsija|Prūsijos]] karalius [[Frydrichas Vilhelmas II]] ([[1744]]–[[1797]]) net su kariuomenės pagalba vertė kaimo žmones auginti bulves.
 
Į Lietuvą bulvės pateko [[Lenkija|Lenkijos]] karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Augustas III|Augusto III]] ([[1696]]–[[1763]]) laikais, spėjama, per [[Rietavas|Rietavą]]. Iš pradžių bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.
 
== Sudėtis ==
Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: iki 24 % [[krakmolas|krakmolo]], 2 % augalinių [[baltymas|baltymų]], [[fermentas|fermentų]], įvairių biogeninių elementų, organinių ir mineralinių druskų – [[Kalcis|kalcio]], [[Kalis|kalio]], [[Magnis|magnio]], [[Geležis|geležies]], [[Cinkas|cinko]], [[Fosforas|fosforo]], šiek tiek [[proteinas|proteino]], [[riebalai|riebalų]], [[ląsteliena|ląstelienos]], obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties, gausu [[vitaminas|vitaminų]] A, B, C, P, [[folio rūgštis|folinės rūgšties]], [[karotinas|karotino]] .
 
Žaliose augalo dalyse ir pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07 % [[nuodas|nuodingo]] [[alkaloidas|alkaloido]] [[solaninas|solanino]].
 
== Kenkėjai ==
[[Vaizdas:Potato beetle larvae.jpg|thumb|left|230px|[[Kolorado vabalas|Kolorado vabalo]] lervos]]
Kartu su bulvėmis į Europą pateko [[kolorado vabalas]]. Jis labai išplito, kadangi naujoje ekosistemoje nebuvo natūralių jo priešų. Iki šiol nedideliuose ūkiuose kolorado vabalai rankomis nurenkami nuo bulvių lapų.
 
== Panaudojimas ==
Iš bulvių gumbų galima pagaminti virš 200 įvairių produktų: etilo [[Spiritas|spirito]], fotojuostų, [[klijai|klijinių medžiagų]], [[plastmasė|plastmasių]], [[acetonas|acetono]], [[Krakmolas|krakmolo]], [[Gliukozė|gliukozės]] ir kt.
Jomis [[pašariniai augalai|šeriami]] gyvuliai, lesinami paukščiai.
 
== [[Mityba]] ==
Svarbiausia bulvių paskirtis – [[maistas|maistui]]. Iš gumbų gaminami įvairiausi labai maistingi patiekalai.
 
Maistui tinka tik labai geros kokybės bulvės. '''Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga''', nes visose augalo dalyse yra [[nuodai|nuodingo]] [[glikozidas|glikozido]] [[solaninas|solanino]]. Ypač jo daug lapuose ir uogose. Suaugusiuose gumbuose solanino yra nedaug ir toks kiekis nepavojingas. Pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose solanino yra gerokai daugiau. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino, todėl bulves reikia storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, [[Trachėja|gerklėje]] darosi kartu ir ją peršti, ima pykinti, pradedama [[viduriavimas|viduriuoti]], ima dažniau plakti [[širdis]], atsiranda [[dusulys]], [[traukuliai]], o labai sunkiais atvejais netenkama sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo [[kraujas|kraujo]] [[eritrocitas|eritrocitus]] ir slopina [[nervų sistema|nervų sistemą]]. Reikia skubiai kviesti medicininę pagalbą.
 
Bulves laikant, [[vitaminas C|vitamino C]] nuolat mažėja. Pavasarį jo lieka ne daugiau kaip trečdalis. Be to jis ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug greičiau. Kad vitamino C išliktų kuo daugiau, reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių, virti pradėti verdančiame vandenyje. Kuo greičiau bulvės išverda, tuo daugiau jose lieka vitaminų.
 
== Produkcija ==
 
{| class="wikitable" style="float; width:200px;"
|-
! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008 m.)
|-
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 68759
|-
| {{INDv}} || style="text-align:right;"| 34658
|-
| {{RUSv}} || style="text-align:right;"| 28874
|-
| {{UKRv}} || style="text-align:right;"| 19545
|-
| {{USAv}} || style="text-align:right;"| 18826
|-
| {{GERv}} || style="text-align:right;"| 11369
|-
| {{POLv}} || style="text-align:right;"| 10462
|-
| {{BLRv}} || style="text-align:right;"| 8748
|-
| {{NEDv}} || style="text-align:right;"| 6922
|-
| {{FRAv}} || style="text-align:right;"| 6808
|-
|
|-
| {{LTUv}} || style="text-align:right;"| 716
|}
 
== Šaltiniai ==
* L. Skliarevskis, Maistinių augalų gydomosios savybės, 1985
* Periodinė spauda
 
{{Commons|Solanum tuberosum}}
 
[[Kategorija:Bulviniai]]
[[Kategorija:Gumbiniai augalai]]