|
Pagal tarptautinius tyrimus santykis tarp išėminio ir hemoraginio insultų apytiksliai yra 4:1 – 5:1 ( 70 – 85 ٪ ir 15 – 20 ٪ ) .
== IšėminisIšeminis insultas ==
IšėminisIšeminis insultas (arba smegenų infarktas) . Dažniausiai ištinka ligonius vyresnius kaip 60 metų, kurie yra persirgę miokardo infarktu, reumatinėmis širdies ydomis, širdies ritmo sutrikimais, cukriniu diabetu. Didelę reikšmę išėminioišeminio insulto progresavimui turi ''kraujo reologinių savybių pakitimai,magistralinių arterijų patologija. Dažniausiai išėminisišeminis insultas įvyksta nakties metu neprarandant sąmonės. ''
'''Etiopatogenezė '''
IšėminioIšeminio insulto pagrindinė priežastis – tai ateroskleroziniai pakitimai smegenų kraujagyslėse. Paprasčiau tariant, kraujagyslės smegenyse susiaurėja, o kraujo tėkmė jose sulėtėja. Neuronai (smegenų ląstelės) pradeda badauti – joms trūksta deguonies ir gliukozės. Toje sutrikusios kraujotakos zonoje prasideda uždegimas ir ląstelės žūva. Kraujagyslės gali užsikimšti krešuliu, atkeliavusiu iš, pavyzdžiui, širdies (embolizacija). Kartais pasitaiko ir retų priežasčių (riebalinė embolija, oro embolija, kraujagyslių spazmas), o kai kuriais atvejais priežasties nepavyksta nustatyti. Išėminis galvos smegenų insultas klasifikuojamas į šias rušis:
* ''Aterotrombinės''''' '''kilmės išėminis''' '''''insultas. ''
* ''Kardioembolinis išėminis insultas.''
''Aterotrombinės'' '''kilmės išeminis''' ''insultas, įvyksta esant stambaus arba vidutinio dydžio cerebralinių arterijų aterosklerozei''. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio, susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimą (gali susidaryti trombas). Galima arterijų embolija – tai staiga sutrikęs kraujo pritekėjimas į organą ar kūno dalį, dažniausiai sukeltas kraujo krešulio. Kuomet susiformuoja embolas, kuris juda kraujagyslėmis, yra galimybė, kad siauresnio spindžio kraujo induose jis užstrigs ir sutrikdys kraujo cirkuliaciją. Šis insultas progresuoja pakopomis, vis didėjančia simptomatika kelių valandų ar net parų laikotarpyje. Dažnai įvyksta miego metu.
''Kardioembolinis išėminisišeminis insultas, įvyksta pilnai arba dalinai trombui užkimšus galvos smegenų arteriją. Toks insultas įvyksta labai netikėtai.''
''Hemodinaminis išėminisišeminis insultas'', įvyksta dėl sutrikusios smegenų perfuzijos. Ji gali būti susijusi ir su sisteminio arterinio kraujo spaudimo svyravimu, lemiančiu smegenų kraujotakos redukciją, o hemodinaminės krizės gali rodyti artėjantį insultą arba sukelti kartotinį. Tačiau ir pats insultas gali lemti kardiologines komplikacijas: ūminį miokardo infarktą, ūminius širdies ritmo sutrikimus. Dažnu atveju ūminio insulto stadijoje miakardo infarktas nepasireiškia tipiniais simptomais ir pacientas miršta. Taigi, insultą patyrę pacientai turi būti aktyviai stebimi ir dėl galimo miokardo infarkto. Daugumai pacientų ūminio insulto stadijoje išsivystę įvairūs širdies ritmo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai blogina poinsultinį periodą. Antai prieširdžių virpėjimas laikytinas išėminio infarkto hemoraginės transformacijos bei tolesnio gyvenimo kokybės blogėjimo rizikos veiksniu. Prie šios rūšies priskiriami insultai įvykę dėl kitų priežasčių (pvz. arterinė disekacija, fibromuskulinė displazija, maišelinė aneurizma, arterinė-veninė malformacija, cerebrinė veninė trombozė (nustatyta angiografiškai), hematologinės priežastys (policitemija, trombocitemija ir kt.), migrena (migrena anamnezėje ir insultas įvykes migreninio priepuolio metu) ir kitos retesnės insulto priežastys.
''Lakunarinis išėminis insultas, įvyksta pažeidus nedideles perforuojančias arterijas. Kaip taisyklė, tai įvyksta esant padidintam kraujo spaudimui, palaipsniui, kelių valandų laikotarpyje. ''
|
