Liuksemburgas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2015 m. duomenimis, 54 % šalies gyventojų yra [[Liuksemburgiečiai (tauta)|liuksemburgiečiai]], 16,4 % – [[portugalai]], 7 % – [[prancūzai]], 3,5 % – [[italai]], 3,3 % – [[belgai]], 2,3 % – [[vokiečiai]], 1,1 % – [[britai]], 0,7 % - [[olandai]], 5,3 % – kilę iš kitų [[Europos sąjunga|ES]] šalių ir 6,5 % – kilę iš ne ES šalių<ref>[http://www.statistiques.public.lu/stat/TableViewer/tableViewHTML.aspx?ReportId=384&IF_Language=fra&MainTheme=2&FldrName=1 Liuksemburgo statistikos portalas]</ref>. Tokia mišri sudėtis visų pirma yra dėl nuolatinės imigracijos. Vidutiniškai per metus į šalį atsikraustoatsikelia 10 000 žmonių. Pagal imigracijos rodiklį (per metus imigruojančių ir emigruojančių žmonių skirtumą tūkstančiui gyventojų) Liuksemburgas užima 10 vietą pasaulyje.<ref>(Angliškai)[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2112rank.html?countryName=Luxembourg&countryCode=lu&regionCode=eu&rank=10#lu Valstybių sąrašas pagal migracijos indeksą]</ref>

Nuo 1980 m. šalyje yra draudžiama rinkti statistiką apie religijųišpažįstamą praktikavimąregiliją<ref>(Prancūziškai){{cite web |url=http://www.legilux.public.lu/leg/a/archives/1979/0291104/0291104.pdf#page=2 |title=Mémorial A, 1979, No. 29 |accessdate=2006-08-01 |format=PDF |publisher=Service central de législation}}</ref>, todėl galimi tik apytiksliai apskaičiavimai. Maždaug 87 % šalies gyventojų yra [[katalikybė|katalikai]], o likę procentai daugiausiai tenka [[protestantizmas|protestantams]], [[judaizmas|judėjams]] bei [[Islamas|musulmonams]].<ref>(Angliškai)[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lu.html CŽV pasaulio faktų knyga]</ref> Pasak 2005 m. apklausos, 44 % Liuksemburgo gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 28 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 22 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.<ref>(Angliškai) [url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 – 9 puslapis}}</ref>

Šalyje yra trys oficialios kalbos: [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir [[Liuksemburgiečių kalba|liuksemburgiečių]]. Pastaroji kalba yra labai panaši į vieną iš vokiečių kalbos dialektų, tik ji turi daugiau skolinių iš prancūzų kalbos. Kiekviena kalba turi atskirą sritį, kurioje yra vartojama dažniau. Paprastai žmonės tarpusavyje kalbasi liuksemburgietiškai, bet rašoma šia kalba retai. Raštu tvarkant oficialius reikalus, dažniausiai vartojama prancūzų kalba. Kalbėtis prancūziškai yra linkę labiau išsilavinę žmonės.<ref name="tri"/>. Žiniasklaida ir bažnyčia daugiausiai vartoja vokiečių kalbą.<ref>(Prancūziškai) {{cite web |url=http://www.eu2005.lu/fr/savoir_lux/lux_publications/a_propos_langues/a_propos_langues.pdf |title=À propos des langues |accessdate=2006-08-01 |format=PDF |pages=pp.3-4 |publisher=Service Information et Presse}}</ref>. Net 85 % Liuksemburge išleistų straipsnių yra parašyti vokiškai, 12 % – prancūziškai ir tik 3 % liuksemburgietiškai. Mokyklose yra mokoma visomis trimis kalbomis: pirmose klasėse mokoma liuksemburgietiškai, bet iki šeštos klasės pabaigos yra pereinama į vokiečių kalbą, o dar vėliau – į prancūzų.<ref name="tri">(Angliškai)[http://www.unavarra.es/tel2l/eng/luxembourg.htm THE TRILINGUAL EDUCATION SYSTEM IN LUXEMBOURG]</ref> Taip pat apie 60 % šalies gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba]].<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref>