DNR išskyrimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ramujana (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Ramujana (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[DNR]] molekuliniams genetiniams tyrimams galima išskirti iš:
*periferinio kraujo [[leukocitai|leukocitų]]; [[kraujas|kraujo]] dėmių (Guthrie kortelės);
*[[chorionas|choriono]] gaurelių;
*[[amnocitai|amniocitų]];
*burnos [[epitelis|epitelio]] ląstelių;
*parafininių biopsinių blokų;
*plauko su plauko folikulu; odos epitelio ląstelių; spermos (dažniausiai teismo medicinoje).
 
DNR yra santykinai chemiškai inertiška [[molekulė]], kadangi aktyvios bazės yra invertuotos į dvigubos spiralės vidų ir apsaugotos inertišku frosfatų ir deoksiribozės karkasu, sujungtu fosfodiesterine jungtimi.
Tačiau DNR molekulė nėra atspari fizinėms jėgoms, ypač šoninėms bei hidrodinaminėms. Tirpale dvispiralė DNR yra atsitiktinai susivyniojusi į kamuoliuką, kurį sustiprina vandelnilinės jungtys tarp bazių ir elektrostatinis atstūmimas tarp neigiamai įkrautų fosfatinių grupių. Kuo ilgesnė DNR molekulė, tuo silpnesnės hidrodinaminės jėgos gali ją sufragmentuoti. Po standartinių DNR išskyrimo procedūrų dažniausiai gaunamos ~100-150 (200) kb ilgio DNR fragmentų mišinys. Jie tinka Sounthern'o analizei, [[PGR]] bei [[genomas|genominių]] bibliotekų kūrimui naudojant bakteriofagų vektorius.
Fiziologinėmis sąlygomis dauguma DNR yra B formos (sukasi palei aikrodžio rodyklę, turi 10 bp (bazių porų) per vieną apsisukimą, apsisukimas lygus 3,4 nm).