Rudasis lokys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 69:
Lietuvoje lokio kaulų rasta V–I a. pr. m. e. ir [[XIII amžius|XIII]]–XVIII m. e. a. archeologinių paminklų kultūriniuose sluoksniuose. Didėjant gyventojų tankumui ir vystantis [[gyvulininkystė|gyvulininkystei]], lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Be to, daug lokių išnaikinta dėl miškų kirtimo XVII–XVIII a. XIX a. II-joje pusėje lokių liko tik miškingesnėse vietovėse. Lietuvos gamtininkas [[Tadas Ivanauskas]] nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas [[1883 m.]]
Tačiau į Lietuvą lokiai kartais užklysta iš [[Latvija|Latvijos]] ar [[Baltarusija|Baltarusijos]]. [[1967]] m. lokys pastebėtas [[Alytaus rajonas|Alytaus]], [[1968]] m. – [[Varėnos rajonas|Varėnos rajonuose]], [[1975]] m. vienas matytas [[Biržų giria|Biržų girioje]], o [[1982]] m. – [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]], [[2009]] m. – [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] medžiotojų būrelis pastebėjo lokio pėdsakus [[Labanoro giria|Labanoro girioje]]. Paskutinis atvejis užfiksuotas 2015 m. Biržų rajone, kai
Rudieji lokiai įrašyti į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonosios knygos]] 0 (Ex) kategoriją.
== Rudojo lokio porūšiai ==
| |||