Klaipėdos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 baitai pašalinti ,  prieš 3 metus
S
Atmestas 78.61.62.150 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas)
S (Atmestas 78.61.62.150 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas))
 
== Pavadinimo kilmė ==
škac belt Senasis Klaipėdos pavadinimas ''Memel'' yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys ([[skalviai]] ir galbūt [[kuršiai]]) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta [[Kuršių marios|Marių]] sąsmauką ties Dangės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas ''Klaipėda'', nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: [[Vytautas|Vytauto]] laiške [[xV amžiaus 2-as dešimtmetis|1413]] m. rašoma ''Caloypede'', [[xV amžiaus 2-as dešimtmetis|1420]] m. [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordino]] derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie ''castrum Memel alias Klawppeda''.
 
Dėl pastarojo pavadinimo kilmės esama keleto versijų. Vokiečių kalbininkas, žymus baltistas G. H. F. Neselmanas savo [[1851 m.|1851]] m. žodyne teigia, kad tai būsiąs dviejų sandų žodis: {{lv|klaips}} ir {{lt|kliepas}} reiškia „duonos kepalas“ (šią versiją palaikė ir [[Kazimieras Būga]]), o ''-ėda'' nuo žodžio „ėsti“. Esą pilyje buvo valgoma daug duonos. Tačiau šioji versija dažniau priskiriama liaudies etimologijai, kaip ir pavadinimo kildinimas nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).
Kariaudamas su [[LDK]], Vokiečių ordinas [[Prūsija|Prūsijoje]] siekė kontroliuoti Klaipėdos pilį tiesiogiai, todėl [[1328]] m. jis perėmė anksčiau Livonijos ordinui priklausiusias Klaipėdos apylinkes. [[1392]] m. Ordinas privertė atiduoti savo žemių trečdalį ir Kuršo vyskupą, tuo būdu tapdamas vieninteliu žemių aplink Klaipėdą savininku. Iki XV a. antrosios pusės Klaipėda buvo vystoma tik kaip strateginė vieta, nuolat tobulinant pilies gynybinius pajėgumus. Gyventojų skaičius mieste iki XVI amžiaus buvo labai menkas, prekyba beveik nesivystė, todėl Klaipėda, nors ir turėjo palankias išeities pozicijas (pvz., Liubeko miesto teises), netapo [[Hanza|Hanzos sąjungos]] nare.
 
[[1413]] m. arbitratorius Benediktas Makra nusprendė, kad Klaipėda turi priklausyti Lietuvai<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 27. </ref>, tačiau galiausiai Klaipėda ir juosta palei Nemuną (vėliau tapusi [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštu]]) buvo priskirta Ordinui. [[1422]] m. [[Melno taika]] baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris trumpam atsinaujino tik [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karo]] metu, kai [[1457]] m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos, vadovaujamos [[Jonas Kęsgaila|Jono Kęsgailos]]<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 28. </ref>. Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. [[1475]] m. suteikus miestui Kulmo teises, jau [[1500]] m. Klaipėdoje gyveno 25 miestiečių šeimos, buvo kelios karčemos, tikriausiai veikė katalikų maldos namai.
 
== Klaipėda Prūsijos kunigaikštystėje==