Moldavija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
S pataisymai |
||
Eilutė 146:
</ref>. [[1994]] m. šalies Konstitucijoje buvo parašyta, kad valstybinė kalba – [[moldavų kalba|moldavų]], užrašyta lotyniška abėcėle<ref>http://www.e-democracy.md/en/legislation/constitution/ Moldovos Respublikos Konstitucija, 13 str., 1 eil.</ref>. [[2013]] m. [[gruodžio 5]] d. Moldovos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo skelbiama, kad Nepriklausomybės deklaracija yra pirminis dokumentas ir šalies valstybinė kalba – rumunų. (Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.)
Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio [[Rumunija|Rumunijos]] ir Moldovos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą – po [[1940]] m. [[TSRS]] okupacijos, [[Moldavijos TSR]] oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir [[rusų kalba|rusų]] kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas [[kirilica|kirilicos]] raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių.<ref>http://memory.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+md0027)</ref>
[[2004]] m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11,26 % gyventojų gimtoji kalba – rusų, 5,51 % – [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], 4,07% – [[gagaūzai|gagaūzų]]. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, [[bulgarai|bulgarų]]). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą [[Gagaūzija|Gagaūzijoje]] ir yra atsiskyrusios nepripažintos [[Padniestrė]]s „[[lingua franca]]“.
| |||