Belgija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Belgija''' ({{nl|België}}, {{fr|Belgique}}, {{de|Belgien}}), oficialiai '''Belgijos Karalystė''' ({{nl|Koninkrijk België}}, {{fr|Royaume de Belgique}}, {{de|Königreich Belgien}}) – valstybė šiaurės vakarų [[Europa|Europoje]]. Ji yra viena iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] steigėjų, irBelgijoje joje yraįsikūrusios ES, būstinė[[NATO]] bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų, tarp jų [[NATO]]būstinės. Belgija turi sausumos sienas su [[Nyderlandai]]s, [[Vokietija]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] ir [[Prancūzija]], Šiaurėsšiaurės Vakaruosevakaruose valstybės krantus skalauja [[Šiaurės jūra]] ir [[Duvro sąsiauris|Duvro]] (arba [[Pa De Kalė]]s) sąsiauris.

Belgija priklauso ''[[Žemutinių Provincijų istorija|Žemutinių]] šalių'' regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai [[Beniliuksas|Beniliuksu]] (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Belgija yra– palyginti nauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik [[1830]] m. Iki tol ją valdė Nyderlandai. Dabartinės jos sienos nustatytos tik [[1919]] m.

Upė [[Masas]] dalija šalį perpus. Į šiaurę ikinuo patjo iki jūros driekiasi derlingos lygumos., Įį pietus nuo Masošios upės eina [[Ardėnų kalnai]], kur prastose žemėse išsibarstę reti ūkeliai.

100- – 44 m. pr. m. e. dabartinės Belgijos teritorijoje buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[Belgijos Galija|Belgijos Galijos]] ({{lot|Galia Belgae}}) provincija, kurioje gyveno [[keltai|keltų]] gentys [[belgai (keltai)|belgai]] ir [[germanai|germanų]] gentys [[frankai]]. Nuo IV a. riba tarp šių dviejų genčių taporibą ribapakeitė tarp [[valonai|valonų]] ir [[flamandai|flamandų]] žemių pasienis. Belgijos teritorijoje V a. konsolidavosi [[Frankų valstybė]], ir iš čia [[Chlodvigas]] pradėjo užkariavimusEuropos Europojeužkariavimus. 751 m. Frankų karalystėje [[Merovingai|Merovingusmerovingus]] pakeitus [[Karolingai|Karolingamskarolingams]], teritorija tapo [[Karolio Didžiojo imperija|Karolio Didžiojo imperijos]] dalimi.

Po [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties,]] 843 m. Belgijos teritorija buvo padalinta tarp [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų]] ir [[Vidurio Frankų karalystė|Vidurio Frankų]] karalysčių. 855–959 m. didžioji jos dalis priklausė [[Lotaringijos karalystė|Lotaringijos karalystei]], o šiai suskilus – [[Žemutinė Lotaringija|Žemutinei Lotaringijai]]. ProgresuojantDidėjant feodaliniam susiskaldymui, [[XI amžius|XI]]-[[XIV amžius|XIV]] a. Belgijos teritorijoje susikūrė daug feodalinių valstybėlių. TarpDidžiausios jųiš didžiausiosjų buvo [[Brabanto kunigaikštystė|Brabanto]], [[Limburgo kunigaikštystė|Limburgo]] ir [[Liuksemburgo kunigaikštystė|Liuksemburgo]] hercogystės, [[Flandrijos grafystė|Flandrijos]], [[Heno grafystė|Heno]] ir [[Namiūro grafystė|Namiūro]] grafystės, [[Lježo vyskupija]].

Nuo [[XIV a.]] vidurio dinastinių ryšių dėka vietos valstybėles kartu su valstybėlėmis dabartinių Nyderlandų ir Liuksemburgo teritorijose palaipsniui suvienijo [[Burgundijos kunigaikštystė]]:. taipTaip susikūrė [[Burgundijos Nyderlandai]]. Po 1477 m. šios kunigaikštystės perėjo [[Habsburgų dinastija]]i: ir čia susikūrė [[Habsburgų Nyderlandai]]. 1556 m. Habsburgų imperatoriui Karoliui V padalinus visas Habsburgų valdas, Belgijos teritorija perėjo Ispanijos atšakai. Po [[Nyderlandų revoliucija|Nyderlandų revoliucijos]] 1581 m., šiaurinės provincijos atsiskyrė ir suformavo Nyderlandų valstybę, tačiau dabartinės Belgijos ir Liuksemburgo teritorijasteritorijos liko valdyti Ispanijos HabsburgaiHabsburgų valdžioje. Ši valda buvo žinoma kaip [[Ispanijos Nyderlandai]] ararba Pietiniai Nyderlandai. [[1713]] m. pagal Utrechto sutartį Belgijos teritorija atiteko Austrijos Habsburgams ir tapobuvo žinoma kaip [[Austrijos Nyderlandai]]; [[1795]] m. ją okupavo ir aneksavo [[Prancūzijos imperija|Prancūzija]], o [[1815]] m. pagal Vienos kongresą ši teritorija atiteko Nyderlandams: – buvo sukurta [[Jungtinė Nyderlandų Karalystė]].

[[1830]] m. [[spalio 4]] d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste, ir 1831 m. į sostą žengė pirmasis istorijoje nepriklausomos Belgijos karaliaus [[Leopoldas I Belgas|Leopoldas I]]. Šis įvykis iki dabaršiol pripažįstamasminimas kaip nacionalinė šventė. XIX a. Belgija tapo kolonijine valstybe ir kurį laiką turėjo savo kolonijų Afrikoje: [[Laisvoji Kongo valstybė|Laisvąjį Kongą]] ir [[Belgijos Kongas|Belgijos Kongą]]. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, [[1914]] m. į Belgiją įsiveržė [[Vokietija]], bet prasidėjo karaliaus [[Albertas I Belgas|Alberto I]] vadovaujamas rezistencinispasipriešinimo judėjimas. [[1919]] m. pagal Versalio sutartį Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kt. teritorijos. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1940–1944 m. Belgija vėl buvo okupuota [[Trečiasis reichas|Vokietijos]]. Karalius [[Leopoldas III Belgas|Leopoldas III]] (valdė 1934–1951 m.), pasirašė kapituliacijos aktą prieš nacistinę Vokietiją, buvo jos karo belaisvis. Vokietijai pralaimėjus karą, 1944 m. jis paliko šalį.

1950 m. Leopoldui III grįžus, tai sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą. Karalius buvo priverstas atsisakyti sosto sūnausir jį perleisti sūnui [[Boduenas|BoduenoBoduenui]] labui. Boduenas valdė iki 1993 m., tačiau neturėjo vaikų. Jam mirus, sostą paveldėjo jo jaunesnysis brolis [[Albertas II]], dabartinis Belgijos karalius. Nuo [[1999]] m. valstybė yra [[euras|euro]] zonos narė.

Federalinę vyriausybę formaliai skiria karalius, ji turi gauti Atstovų rūmų pasitikėjimą. Vyriausybei vadovauja [[Ministrasministras pirmininkas]]. Konstitucija reikalauja, kad vyriausybėje būtų vienodas skaičius olandiškai kalbančių ir prancūziškai kalbančių narių. Valstybės vadovas yra karalius, tačiau faktiškai valdžia priklauso federalinei, regioninėms ir bendruomenių vyriausybėms.

Teisės sistema remiasi [[Civilinė teisė|civiline teise]] ir yra kilusi išparemta [[Napoleono kodeksas|Napoleono kodeksokodeksu]].

Nuo 1999 m. Ministruministru pirmininku buvo [[Guy Verhofstadt|Gyjus Verhofstatas]] (Flamandų liberalų ir demokratų partija), kuris sudarė 6 partijų Liberalų – socialdemokratų – žaliųjų koaliciją (dažnai vadinama vaivorykštės koalicija; tai pirmoji vyriausybė nuo 1958 m., kurioje nėra Krikščionių demokratų). 2003 m. rinkimuose valdančioji koalicija išlaikė savo pozicijas; sudaryta 4 partijų Liberalų – socialdemokratų koalicija.

Nuo 2014 m. Ministrasministras pirmininkas yra [[Charles Michel]] (''Mouvement Réformateur'').

Smulkiausias administracinis vienetas yra komuna. 19 iš jų yra [[Briuselio regionas|Briuselio regione]], 262 – Valonijoje, ir 308 – Flandrijoje. Tiek provincijos, tiek komunos yra pavaldžios atitinkamam regionui.

Didžiąją paviršiaus dalį užima lyguma. Paviršius pamažu aukštėja iš š.šiaurės v.vakarų (nuo [[Šiaurės jūra]]) į p. rpietryčius., kur iškyla [[Ardėnų kalnai]]. Lyguma daugiausia plokščia, žema (iki 180 m). Pajūryje vietomis jos aukštis žemiau jūros lygio (vad.vadinamieji [[Polderis|Polderiaipolderiai]]), todėl ten, kur nėra kopų, prie jūros supilti pylimai. [[Masas|Maso]] ir jo intako [[Sambro]] slėniai skiria lygumą nuo peneplenizuoto skalūninio kristalinio Ardėnų kalnų masyvo. Ardėnų kalnai upių slėnių suskaidyti į plynaukštes. Aukščiausia viršūnė – [[Botranžo kalnas]] (''Signal de Botrange'') – 694 m. Pačiuose pietryčiuose yra klintinių kalvagūbrių (iki 460 m).

Didžiausios upės ([[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] baseino): [[Masas]] ir jo intakas [[Sambras]], [[Šeldė]] ir jos intakas [[Lisas]]. Upės laivybinės, žiemą neužšąla. Nuotėkį reguliuoja kanalų, šliuzų, ir perpumpavimo stočių sistema.

Klimatas – vidutinių platumų, jūrinis, šiltas. Būdingi drėgni v.vakarų ir p. v.pietvakarių vėjai. Tolstant į žemyninę Belgijos pusę, temperatūra didėja. Ardeno regione karštos vasaros kontrastuoja su ganėtinai šaltomis žiemomis. Smarkūs lietūs prasideda būtent aukštose vietovėse. Visus metus dažni rūkai ir dulksna, o balandis ir lapkritis yra ypač lietingi mėnesiai. Briuselyje, kuris išsidėstęs pačiame Belgijos centre, temperatūros vidurkis svyruoja nuo 0 °C iki 5 °C sausį ir nuo 13 °C iki 22 °C liepą. [[Ostendė]]je, pajūryje, vidutinė temperatūra yra nuo 1-5 °C sausį ir 14-22 °C liepą. Krituliai Briuselyje pasiskirstę tolygiai, po 820 mm per metus.

[[Vaizdas:BelgieGemeenschappenkaart.png|thumb|right|229px|Oficialios kalbos:{{legend|#B0B000|[[olandų kalba|Olandų]] ([[gimtoji kalba]]: ~59 %,; antraantroji kalba: ?)}}{{legend|#B00000|[[prancūzų kalba|Prancūzų]] (gimtoji: ~40 %, antra: ~48 %)}}{{legend|#0000B0|[[vokiečių kalba|Vokiečių]] (gimtoji: ~1 %, antra: 27 %)}}]]

Belgija turi tris oficialias kalbas – [[olandų kalba|olandų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]]. Apytiksliais apskaičiavimais, 59 % gyventojų gimtoji kalba yra olandų (dar dažnai vadinama [[Flamandų tarmės|flamandų]]), 40 % – prancūzų. Olandiškai kalbantys žmonės susikoncentravę šiaurinėje Belgijos dalyje ([[Flandrija|Flandrijoje]]), o prancūziškai kalbantys – šalies pietuose ([[Valonija|Valonijoje]]). Briuselis oficialiai yra dvikalbis, bet 80-85 % sostinės gyventojų kalba prancūziškai.<ref name=ericcorijn>Flemish Academic Eric Corijn (initiator of [http://www.charta91.be/ Charta 91]), at a colloquium regarding Brussels, on 2001-12-05, states that in Brussels there is 91% of the population speaking French at home, either alone or with another language, and there is about 20% speaking Dutch at home, either alone (9%) or with French (11%)—After ponderation, the repartition can be estimated at between 85 and 90% French-speaking, and the remaining are Dutch-speaking, corresponding to the estimations based on languages chosen in Brussels by citizens for their official documents (ID, driving licenses, weddings, birth, sex, and so on); all these statistics on language are also available at Belgian Department of Justice (for weddings, birth, sex), Department of Transport (for Driving licenses), Department of Interior (for IDs), because there are no means to know ''precisely'' the proportions since Belgium has abolished 'official' linguistic censuses, thus official documents on language choices can only be estimations. For a web source on this topic, see e.g. [[#General online sources|General online sources: Janssens, Rudi]]</ref><ref name=britishcouncil>

Nors Belgijoje vartojama prancūzų kalba beveik tokia pati, kaip [[Prancūzija|Prancūzijoje]], tam tikrų žodyno, tarimo ir semantikos skirtumų yra. Tą patį galima pasakyti ir apie Belgijoje vartojamą olandų kalbą bei jos ryšį su [[Olandija|Olandijoje]] vartojama kalba. Daug [[Flamandai|flamandų]] vis dar kalba olandų kalbos dialektais. [[Valonų kalba|Valonų kalbą]], kuri iki XX amžiaus pradžios buvo pagrindinė Valonijos regiono kalba, dabar daugiausiai supranta pagyvenę žmonės ir ji vartojama tik retkarčiais. Valonijos dialektai, tarp jų ir [[pikardų kalba|pikardų,]]<ref name=ethnologue>

|accessdate=2007-05-07}}</ref>, nėra naudojami viešajame gyvenime.

Belgijos kultūros apibrėžimas yra diskutuotinas, nepriklausomainesvarbu, kokia kalba kalba žmonės, yra žymūs skirtumai tarp kultūrinių grupių yra žymių skirtumų: [[flamandai|flamandų]] iš [[Flandrija|Flandrijos]] ir [[valonai|valonų]] iš [[Valonija|Valonijos]], bei [[Briuselis|Briuselio]]. NorsVis prancūzakalbiųdėlto [[belgai|belgų]]Valonų iškultūros manifestas ir kai kurie Briuselio priskyrimasregionalistai valonamsprieštarauja yra atmetamastam, Valonųkad kultūros manifestoprancūzakalbiai irBriuleio kai[[belgai]] kuriųbūtų regionalistųpriskiriami išvalonams. Briuselio<ref>Alain Maskens, a regionalist from Brussels, wrote in [http://www.brusselsstudies.be/PDF/EN_61_BruS19EN.pdf ''The Brussels Manifesto: Belgium is in Europe, not in Africa. Some new thoughts'' (Brussel Studies the e-journal for academic research on Brussels June 2008 Issue 19)] : "The culture that unites citizens around a common plan of life obviously goes well beyond the sphere of language only. What is more, a “culture”, a society can express itself or function in several languages, just as several “cultures” or societies can use the same language." On the contrary, see Nicolas Lagasse ''What future for Brussels’s institutions?''</ref>.

Dauguma [[belgai|belgų]] savo kultūrą laiko neatskiriama Europos ir Vakarų Europos dalimi. Nepaisant to, abi kultūrinės bendruomenės yra linkusios kurti savo individualistinę,individualiąją beiir kolektyvinę kultūrą. Flamandų kultūra daugiaulabiau siejasi su Angliakalbeangliakalbe (kuri dominuoja moksle, profesiniame gyvenime ir žiniasklaidoje) bei su Nyderlandų kultūra. Prancūzakalbių kultūra daugiausia siejasi su Prancūzijos beiir kitų kitų kitašalių prancūzakalbe kultūra.

Žymiausi [[Romanika|romanikos]] architektūriniai statiniai Belgijoje yra– tai [[Collégiale Saint-Gertrude de Nivelles]] (1046 m.) ir [[Collégiale Saint-Gertrude de Nivelles]] ([[Turnė]]). Žymiausi [[Gotika|gotikiniai]] XV a. statiniai yra [[Onze-Lieve-Vrouwekathedraal]] ([[Antverpenas]]). Žymiausias [[Barokas|baroko]] architektūros palikimas yra– [[Gran Plasas]] Briuselyje. Žymūs [[Art nouveau|Jugendojugendo]] stiliaus architektai buvo [[Victor Horta]] ir [[Henry van de Velde]], kurie įtakojopadarė įtaką ankstyvąjąankstyvajai XX a. Belgijos ir aplinkinių šalių architektūrąarchitektūrai.

Dabartinės Belgijos miestuose Antverpene, Gente, Briuselyje, Levene ir kitur XV a. iškilo grupė [[Ankstyvoji Nyderlandų tapyba|ankstyvojo Nyderlandų meno]] dailininkų, kuriejie kūrė vėlyvosios gotikos stiliumi. Tai – [[Janas van Eikas]], [[Rogiras van der Veidenas]], [[Hugas van der Gusas]], [[Hansas Memlingas]] ir kiti. Šie dailininkai ištobulino aliejinės tapybos techniką, kuri vėliau pasklido likusioje Europoje. GarsiausiuGarsiausias vėlyvųjų viduramžių kūriniukūrinys yra brolių Van Eikų sukurtas [[Gento Šv. Bavono katedros altorius]] (1432 m.) Gento Šv. Bavono katedroje. Renesanso stiliumi XVI a. dabartinės Belgijos teritorijoje renesanso stiliumi kūrė [[Kventinas Maseisas]], [[Janas Mabiuzas]], [[Piteris Breigelis Vyresnysis]], vėlyvojo [[manierizmas|manieristinio stiliaus]] atstovas buvo [[Bartolomėjus Sprangeris]].

XVI a. pabaigoje šiaurinėms provincijoms atsiskyrus ir įkūrus naują [[protestantizmas|protestantišką]] Jungtinę septynių provincijų respubliką (dab. [[Nyderlandai]]), dabartinės Belgijos teritorijos liko [[katalikybė|katalikiškos]] Ispanijos valdžioje. Šiuo laikotarpiu šiaurės ir pietinių provincijų dailės kryptys stilistiškai išsiskyrė. XVII a. pirmoje pusėje suklestėjo flamandų baroko mokykla, kurios garsiausiais menininkais buvo [[Rubensas]], [[Antonis van Deikas]], [[Jakobas Jordansas]], [[Janas Breigelis Vyresnysis]], [[Fransas Sneidersas]]. XIX a. pabaigoje žymiuiškilo žymus Belgijos tapytoju iškilotapytojas [[Džeimsas Ensoras]]. ReikšmingaisReikšmingi XX a. Belgijos tapytojaistapytojai – buvo siurrealistai [[Renė Magritas]], ir [[Polis Delvo]],. pagarsėjoIšgarsėjo „Tintino nuotykių“ komiksų kūrėjas [[Hergé]].

GarsiausiuŠalis šaliesgarsėja menoBriuselyje muziejumi yraesančiais [[Belgijos karališkieji dailės muziejai|Belgijos karališkieji dailės muziejais]] Briuselyje.

Belgijos literatūra praeityje buvo darnesnėvientisesnė nei dabar. JiDabar dabar yraji padalinta į [[flamandų kalba|flamandų]] ir prancūzakalbę literatūrą. Iki XX a. belgų rašytojai dažniausiai rašė prancūzų kalba, net jeigu ir buvo [[flamandai]] (ypač iš [[Briuselis|Briuselio]], pavyzdžiui, kaip [[Jacques Brel]]), nes tuo metų [[prancūzų kalba]] buvoBelgijos dominuojanti kalbair pasaulinėje kultūroje, taip pat ir Belgijojedominavo (žymūs rašytojai prancūzakalbiai: [[Suzanne Lilar]], [[Emile Verhaeren]] ir [[Maurice Maeterlinck]]) beje daugelis žymių rašytojų rašę prancūzų kalba nors ir buvo kilę iš flamandų šeimų (ypač iš [[Briuselis|Briuselio]]: [[Jacques Brel]]). Kai flamandų judėjimas įgavo vis didesnę svarbą, [[olandai|olandų]] rašytojai vis labiau populiarėjo [[Flandrija|Flandrijoje]] ir net suvaidino svarbų vaidmenį Flamandų judėjime (tarkim, [[Hendrik Conscience]]). Šiuo metu žymūs flamandų rašytojai yra [[Tom Lanoye]] ir [[Dimitri Verhulst]].

Taip pat buvo rašomakuriama [[valonų kalba]]. Ja rašė [[Nicolas Defrecheux]] ir [[Edouard Remouchamps]].

Žymiausi belgų autoriai yrapoetai: [[Guido Gezelle]] (1830–1899 m.), [[Emile Verhaeren]] (1855–1916 m.), [[Max Elskamp]] (1862–1931 m.), [[Maurice Maeterlinck]] (1862–1949 m.), [[Paul van Ostaijen]] (1896–1926 m.), [[Henri Michaux]] (gimęs Prancūzijoje, išsilavinęs Belgijoje, 1899–1984 m.) ir [[Jacques Brel]] (1929–1978 m.) Žymiausi [[proza|prozos]] rašytojai yra: [[Hendrik Conscience]] (1812–1883 m.), [[Charles de Coster]] (1827–1879 m.), [[Willem Elsschot]] (1882–1960 m.), [[Michel de Ghelderode]] (1898–1962 m.), [[Georges Simenon]] (1903-1989 m.), [[Louis Paul Boon]] (1912–1979 m.), [[Hugo Claus]] (1929–2008 m.), [[Pierre Mertens]] (1939 m.) [[Ernest Claes]] (1885–1968 m.) ir [[Amélie Nothomb]] (1967 m.).

Daug garsių klasikinės muzikos kompozitorių yra gimę Belgijoje. VienasVieni iš žymiausių yra [[César Franck]]. [[Henri Vieuxtemps]], [[Eugène Ysaÿe]], [[Guillaume Lekeu]] ir [[Wim Mertens]] irgi yra garsūs. DaugelisDaugybės viduramžių bei renesanso kompozitorių: ([[Gilles Binchois]], [[Orlande de Lassus]], [[Guillaume Dufay]], [[Heinrich Isaac]], [[Jacob Obrecht]] ir kiti,) yra kilę iš dabartinės Belgijos teritorijos ([[franko-flamandų mokykla|frankoflamandų mokykla]]).

Gerai žinomi dainininkai yra– [[Jacques Brel]], [[Arno, Maurane]], [[Bobbejaan Schoepen]], [[Salvatore Adamo]], [[Philippe Lafontaine]] ir [[Pierre Rapsat]].