Belgija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Klimatas – vidutinių platumų, jūrinis, šiltas. Būdingi drėgni v. ir p. v. vėjai. TolėjantTolstant į žemyninę Belgijos pusę, pastebimas temperatūrostemperatūra padidėjimasdidėja. Ardeno regione karštos vasaros kontrastuoja su ganėtinai šaltomis žiemomis. Smarkūs lietūs prasideda būtent aukštose vietovėse. VisuVisus metų laikumetus dažni rūkai ir dulksna, o balandis ir lapkritis yra ypač lietingi mėnesiai. Briuselyje, kuris išsidėstęs pačiame Belgijos centre, temperatūros vidurkis svyruoja nuo 0 °C iki 5 °C sausį ir nuo 13 °C iki 22 °C liepą. [[Ostendė]]je, pajūryje, vidutinė temperatūra yra nuo 1-5 °C sausį ir 14-22 °C liepą. Krituliai Briuselyje pasiskirstę tolygiai, po 820 mm per metus.

DirbančiųjųDarbuotojų pasiskirstymas pagal sektorius:

Turizmas yraBelgijai labai svarbus Belgijai. Ši šalis populiari tarp vokiečių, britų, liuksemburgiečių, prancūzų ir olandų. Britai gana dažnai lanko [[Vakarų Flandrijos provincija|Vakarų Flandrijos provincijoje]] iš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] išlikusius karo paminklus ir kapines. PamėgtosTuristai turistų yramėgsta atostogauti ir atostogos Belgijos [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] pakrantės kurortuose (Knoke-Heistėje, [[Bredenė]]je, De Panėje, [[Njivportas|Njivporte]], [[Ostendė]]je ir kt.). Kiti regionai taip pat yra labai pamėgti lankytojų iš kitų šalių. Iš Belgijos nesunkiai galima dienai nukeliauti į kaimynines šalis ([[Prancūzija|Prancūziją]], [[Nyderlandai|Nyderlandus]] arba [[JK|Jungtinę Karalystę]]). Labai populiarios yra kelionės į [[Briuselis|Briuselį]], [[Haseltas|Haseltą]], [[Gentas|Gentą]], [[Antverpenas|Antverpeną]] bei kitus miestus. Vienas lankomiausių Belgijos miestų yra [[Briugė]], kuris neretai laikomas ''Šiaurės Venecija''.

Valstybės biudžetas 2009 m. siekė 183 Mlrd. eurų, o šalies pajamos buvo 163 Mlrdmlrd. eurų. Tai sudarė 20 Mlrdmlrd. eurų arba 6 % valstybės biudžeto deficito pagal [[BVP]]<ref name="Eurostat">[http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/2-15112010-AP/DE/2-15112010-AP-DE.PDF Eurostat, Bereitstellung der Daten zu Defizit und Verschuldung 2009]</ref>. Nuo 1995 iki 2007 m. Belgijai pavyko ženkliaižymiai sumažinti savo šalies skolas. 2011 m. šalies skolos siekė 361,7 Mlrdmlrd. eurų arba 98 % Belgijos [[BVP]]<ref name="Eurostat"/>.

|accessdate=2007-05-08}}</ref>. Gyventojų tankumas Belgijoje yra 342 žm./km² – vienas didžiausių Europoje. Palyginimui, bendrasbendrasis pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km².

Belgija turi tris oficialias kalbas – [[olandų kalba|olandų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]]. Apytiksliais apskaičiavimais, 59 % gyventojų gimtoji kalba yra olandų (dar dažnai vadinama [[Flamandų tarmės|flamandų]]), 40 % – prancūzų. Olandiškai kalbantys žmonės yra susikoncentravę šiaurinėje Belgijos dalyje ([[Flandrija|Flandrijoje]]), o prancūziškai kalbantys – šalies pietuose ([[Valonija|Valonijoje]]). Briuselis oficialiai yra dvikalbis, bet 80-85 % sostinės gyventojų kalba prancūziškai.<ref name=ericcorijn>Flemish Academic Eric Corijn (initiator of [http://www.charta91.be/ Charta 91]), at a colloquium regarding Brussels, on 2001-12-05, states that in Brussels there is 91% of the population speaking French at home, either alone or with another language, and there is about 20% speaking Dutch at home, either alone (9%) or with French (11%)—After ponderation, the repartition can be estimated at between 85 and 90% French-speaking, and the remaining are Dutch-speaking, corresponding to the estimations based on languages chosen in Brussels by citizens for their official documents (ID, driving licenses, weddings, birth, sex, and so on); all these statistics on language are also available at Belgian Department of Justice (for weddings, birth, sex), Department of Transport (for Driving licenses), Department of Interior (for IDs), because there are no means to know ''precisely'' the proportions since Belgium has abolished 'official' linguistic censuses, thus official documents on language choices can only be estimations. For a web source on this topic, see e.g. [[#General online sources|General online sources: Janssens, Rudi]]</ref><ref name=britishcouncil>

Nors Belgijoje vartojama prancūzų kalba yra beveik identiškatokia pati, vartojamaikaip [[Prancūzija|Prancūzijoje]], tam tikrų žodyno, tarimo ir semantikos skirtumų yra. Tą patį galima pasakyti ir apie Belgijoje naudojamąvartojamą olandų kalbą bei jos ryšį su [[Olandija|Olandijoje]] vartojama kalba. Daug [[Flamandai|flamandų]] savo vietinėje aplinkoje vis dar kalba olandų kalbos dialektais. [[Valonų kalba|Valonų kalbą]], kuri iki XX amžiaus pradžios buvo pagrindinė Valonijos regiono kalba, dabar daugiausiai supranta pagyvenę žmonės ir ji yra vartojama tik retkarčiais. Valonijos dialektai, tarp jų ir [[pikardų kalba|pikardų]]<ref name=ethnologue>

Tradiciškai gyventojų daugumą (75 %) sudaro [[Romos katalikai]], bet, 2004 m. duomenimis, tik 4-8 % belgų reguliariai lanko bažnyčią. Antra didžiausia religija yra [[islamas]], kurį praktikuoja 3-4 % gyventojų.<ref>[http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,901021216-397459,00.html The many faces of Islam], TIME</ref><ref>[http://www.csmonitor.com/2003/0516/p06s01-woeu.html 'Belgian Malcolm X' seeks office]</ref> Daugelis Belgijos musulmonų yra [[sunitai]] ir gyvena didžiuosiuose miestuose, kaip [[Antverpenas]], [[Briuselis]] ir [[Šarlerua]]. Taip pat šalyje yra nedidelės [[protestantizmas|protestantų]], [[stačiatikybė|stačiatikių]], [[anglikonybė|anglikonų]] ir [[judaizmas|judėjų]] mažumos. Jos, kartu su keliomis nereliginėmis organizacijomis, turi oficialų statusą, kas, be kita ko, reiškia, kad dvasininkai (arba, nereliginėse organizacijose, patarėjai) gauna atlyginimą iš valstybės lėšų ir valstybinėse mokyklose, tėvų pasirinkimu, vaikai gali būti mokomi bet kurios iš oficialų statusą turinčių religijų ar pažiūrų sistemų. Nors kai kurios mažumų religijos, kaip [[sikhizmas]] ir [[hinduizmas]], dar neturi tokio statuso, [[budizmas]] jau žengia pirmuosius žingsnius link pripažinimo nereligine organizacija.<ref name=oldenburg>