Aleksandras Kazimieras Beresnevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
SNo edit summary
 
== Biografija ==
[[1845]] m. baigė [[Vilniaus dvasinė akademija|Vilniaus dvasinę akademiją]], teologijos magistras. [[1847]] m. įšventintas kunigu. Nuo [[1845]] m. [[Varnių kunigų seminarija|Varnių kunigų seminarijos]] profesorius, nuo [[1850]] m. rektorius. [[1853]] m. [[RusijaRusijos imperija|Rusijos]] valdžios apkaltintas [[Rusų kalba|rusų]] kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. [[1854]] m. priskirtas [[Vilniaus vyskupija]]i; [[Vilniaus gimnazija|Vilniaus gimnazijos]] kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. [[1858]] m. titulinis Maksimianopolio vyskupas ir [[Žemaičių vyskupas]] sufraganas, nuo [[1860]] m. [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinės akademijos]] rektorius. Atsisakęs pasmerkti [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]], [[1865]] m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo [[1866]] m. Žemaičių vyskupijos kurijos [[Kaunas|Kaune]] oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką [[Motiejus Valančius|M. Valančiui]], Rusijos valdžios [[1870]] m. apgyvendintas [[Mintauja|Mintaujoje]] be teisės išvykti. [[1875]] m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. [[1883]] m. paskirtas [[Kujavija|Kujavijos]] ([[Lenkija]]) vyskupu, 1902 m. [[kovo 15]] d. pareigų atsisakė.
 
Rūpinosi [[Spaudos draudimas|lietuviškos spaudos grąžinimu]], religinės literatūros [[lietuvių kalba]] spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskui]]. Parašė atsiminimųatsiminimus (neišspausdinti).<ref>{{VLE|III|81||Aleksandras Kazimieras Beresnevičius}}</ref>
[[1845]] m. baigė [[Vilniaus dvasinė akademija|Vilniaus dvasinę akademiją]], teologijos magistras. [[1847]] m. įšventintas kunigu.
 
Nuo [[1845]] m. [[Varnių kunigų seminarija|Varnių kunigų seminarijos]] profesorius, nuo [[1850]] m. rektorius. [[1853]] m. [[Rusija|Rusijos]] valdžios apkaltintas [[Rusų kalba|rusų]] kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. [[1854]] m. priskirtas [[Vilniaus vyskupija]]i; [[Vilniaus gimnazija|Vilniaus gimnazijos]] kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. [[1858]] m. titulinis Maksimianopolio vyskupas ir [[Žemaičių vyskupas]] sufraganas, nuo [[1860]] m. [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinės akademijos]] rektorius. Atsisakęs pasmerkti [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]] [[1865]] m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo [[1866]] m. Žemaičių vyskupijos kurijos [[Kaunas|Kaune]] oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką [[Motiejus Valančius|M. Valančiui]], Rusijos valdžios [[1870]] m. apgyvendintas [[Mintauja|Mintaujoje]] be teisės išvykti. [[1875]] m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. [[1883]] m. paskirtas [[Kujavija|Kujavijos]] ([[Lenkija]]) vyskupu, 1902 m. [[kovo 15]] d. pareigų atsisakė.
 
Rūpinosi lietuviškos spaudos grąžinimu, religinės literatūros [[lietuvių kalba]] spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskui]]. Parašė atsiminimų (neišspausdinti).<ref>{{VLE|III|81||Aleksandras Kazimieras Beresnevičius}}</ref>
 
{{start box}}
16 358

pakeitimai