Lietuvos žydai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Litvakai, būdami teritorine-lingvistine aškenazių žydų grupe, kalbėjo šiaurės rytiniu arba lietuvišku (jidiš ‏ליטװיש, litviš) jidiš kalbos dialektu. Šis dialektas istoriškai buvo paplitęs didžiojoje dabartinės Baltarusijos, LietuvoLietuvos sirir Latvijos dalyje, taip pat kai kuriuose šalimai esančiuose Rusijos ir Lenkijos rajonuose. Teritorija, kurioje buvo paplitęs šis dialektas, iš dalies sutapo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienomis ir dėl to žydų šaltiniuose vadinama "Lietuva", o istorinė LDK sostinė ir regiono žydų kultūros centras Vilnius - "Lietuvos Jeruzale".

"Litvakiškas" požiūris į [[Judaizmas|judaizmą]] pasižymi labai giliu ir išsamiu [[Talmudas|Talmudo]] studijavimu. Lietuva tapo tradicinės opozicijos [[Hasidinis judaizmas|Hasidizmui]] centru. Nors Lietuvos tradicionalistų judėjimas buvo mažesnis už [[chasidai|chasidų]] ir pastarųjų pramintas „[[Mitnagdim|misnagdais]]“ (oponentais), Lietuvos tradicionalistai tikėjo, kad jų išpažįstamas ir praktikuojamas judaizmas yra senesnis nei chasidų ir esąs pirminis bei autentiškasis judaizmas. Šių grupių opozicija išaugo tiek, kad „Lietuviškas“„lietuviškas“ ir „Mitnaged“„mitnaged“ tapo sinonimais. Nepaisant to, ganėtinai didelė Lietuvos žydų dalis priklausė chasidų grupėms, tokioms kaippavyzdžiui, [[Chabad Lubavitč|Chabad]], Slonim (chasidų dinastija), Karlin ([[Pinskas]]) ir [[Dziaržinskas|Kaidanavos]]. Su [[Švietimo amžius|Švietimo]] plėtra, daugybė Lietuvos žydų tapo „Haskala“ – žydų švietimo judėjimo entuziastais [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Šis judėjimas siekė geresnės integracijos į Europos visuomenę.