Anoniminis naudotojas
Mindaugas: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės (apostazė). Paskutinieji Mindaugo valdymo metai
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 56:
== Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės (apostazė). Paskutinieji Mindaugo valdymo metai ==
Padrąsintas po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų sukilimo bei pakurstytas [[LDK]] submonarcho [[Treniota|Treniotos]], [[1261]] m. vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė nuo [[krikščionybė]]s; išvijęs iš LDK beveik visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs [[1259]] m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją, jis vėl atnaujino LDK karą su kryžiuočiais.
[[Vaizdas:Vilnius Mindaugas monument.jpg|thumb|225px|Paminklas Mindaugui Vilniuje]] LOL
[[1268]] m. popiežius [[Klemensas IV]] vienoje savo bulių Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas ne vieną istoriką privertė suabejoti Mindaugo [[1261]] m. apostazės realumu; vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Volynės, Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos) kilę XIII–XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties.<ref>Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., V., 1987, p. 274, 275.</ref><ref>Baranauskas T., Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos // „Voruta“, Nr. 6 (504), 2002-03-23</ref>
|