Prieveiksmis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas blanking Vizualus redagavimas |
S Atmestas 88.222.210.170 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Samuele2002 keitimas) |
||
Eilutė 1:
{{tikliet}}
'''Prieveiksmis''' – nei [[linksnis|linksniais]], nei [[Asmuo (gramatika)|asmenimis]] nekaitoma [[kalbos dalis]]. Kaip rodo pavadinimas, prieveiksmis dažniausiai eina prie [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] ir jį paaiškina (pvz., ''daug skaito''). Kartais prieveiksmis aiškina [[būdvardis|būdvardį]] arba [[dalyvis|dalyvį]]. Prieveiksmiai nerodo nei [[Skaičius (gramatika)|skaičiaus]], nei [[Giminė (gramatika)|giminės]], todėl sakinyje jie yra derinami prie veiksmažodžio, [[būdvardis|būdvardžio]] ar dalyvio.
Prieveiksmiai atsako į šiuos klausimus:
* kaip?
* kada?
* kur?
* kodėl?
* kiek?
Patys prieveiksmių klausimai taip pat yra laikomi prieveiksmiais.
Dažniausiai prieveiksmiai aiškina asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas (pvz., ''šauniai pasidarbavo, narsiai kovodami''), bet gali aiškinti ir [[Būdvardis|būdvardžius]] (pvz., ''labai skanus, tamsiai žalias''), kitus prieveiksmius (pvz., ''labai gerai, visai arti''), kai kuriuos [[Daiktavardis|daiktavardžius]] (pvz., ''pernai metais, visai vyras'').
Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybėmis.
== Prieveiksmių skyriai ==
Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į šiuos skyrius:
* '''Būdo prieveiksmiai''' atsako į klausimus ''kaip? kokiu būdu?'' ir dažniausiai aiškina įvairias [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] formas – rodo, kaip vyksta ar atliekamas veiksmas. Pvz., ''tiesiai, aiškiai, palengva, staiga, įstrižai, galvotrūkčiais, iš lėto, be galo, kitaip, visiškai''.
* '''Kiekybės prieveiksmiai''' atsako į klausimus ''kiek? kiek kartų? keliese?'' ir parodo ar nusako kiekį. Pvz., ''daug, gana, dviese, keliese, užtektinai, tiek, šiek tiek''.
* '''Vietos prieveiksmiai''' atsako į klausimus ''kur? iš kur?'' ir parodo arba nurodo vietą. Pvz., ''toli, kairėn, netoliese, iš tolo, kur ne kur, namie, pasroviui, pakeliui, pavėjui, ten, visur''.
* '''Laiko prieveiksmiai''' atsako į klausimus ''kada? kuomet? kuriuo laiku? nuo kada? iki kada? kelintą kartą? kaip dažnai?'' ir rodo veiksmo laiką. Pvz., ''anuomet, anąkart, kasdien, iš mažens, kada ne kada, niekada, tada, visada, neilgam, nuolat, nuo seno''.
* '''Priežasties ir tikslo prieveiksmiais''' pasakoma, kodėl, dėl kurios priežasties vyksta veiksmas. Jų yra visai nedaug. Pvz., ''dėl ko, kažkodėl, tyčia, todėl, užtat, tyčiom, kažin kodėl''.
Yra ir tokių prieveiksmių, kuriems visai tinkamų klausimų nėra. Jie rodo veiksmo vietos, būdo ar laiko kitimą, ėjimą kuria nors linkme ir todėl vadinami linkmės prieveiksmiais. Pvz., ''artyn, tolyn, rudeniop, žemyn, vakarop, galop''.
== Kilmė ir daryba ==
Pagal kilmę prieveiksmiai yra skirstomi į daiktavardinius, būdvardinius, skaitvardinius, įvardinius, prieveiksminius ir mišrios darybos.
'''Būdvardinių prieveiksmių''' galima padaryti beveik iš kiekvieno vienaskaitos naudininko pirmosios ir antrosios [[Linksniuotė|linksniuotės]] būdvardžio atmetant -am ir pridedant -ai. Pvz.:
* ''geras, gera-am +ai = gerai''
* ''skanus, skani-am +ai = skaniai''
Pagal tą pačią taisyklę daromi ir '''dalyviniai prieveiksmiai'''.
* ''padūkęs, padūkusi-am +ai = padūkusiai''
* ''deramas, deram-am + ai = deramai''
Iš trečiosios linksniuotės būdvardžių prieveiksmiai taip nedaromi. Sakoma ne ''protiniai atsilikęs'', o ''protiškai atsilikęs''.
Kita [[priesaga]], su kuria galima daryti prieveiksmį beveik iš kiekvieno būdvardžio, yra ''-yn''. Pvz., ''plonas – plonyn, kartus – kartyn''.
Yra ir tokių būdvardinių prieveiksmių, kurie neturi aiškios priesagos ir primena tam tikrus [[Linksnis|linksnius]] (ypač įnagininką). Pvz., ''gyvenam geruoju, žiūri baltom''.
'''Daiktavardiniai prieveiksmiai''' yra panašūs į daiktavardžius, bet skiriasi nuo jų bent viena šių ypatybių:
* neturi galūnės, pvz., ''daugel, vakar'';
* senovine, dabar neįprasta galūne, pvz., ''galop, rudeniop, namie, šalin'' (-op, -ie, -in – senovinės įvairių vietininkų galūnės);
* daiktavardžiui nebūdingu kamienu, pvz., ''kūlvartom, pagaugais, strimgalviais'';
* platesne, bendresne reikšme, pvz., ''sėskis greta, stovi šalia, susėdome priešais''.
Be to, daiktavardinis prieveiksmis negali turėti [[Pažyminys|pažyminio]].
'''Skaitvardiniai prieveiksmiai''' primena skaitvardžių vietininką ir dauginį skaitvardį, bet nederinami su daiktavardžiais. Pvz., ''dveja tiek, keturiese''.
'''Įvardiniai prieveiksmiai''' ne paaiškina, o tik bendrais bruožais nusako veiksmažodį ar būdvardį, pavaduoja gretimų sakinių žodžius. Tikslesnė įvardinių prieveiksmių reikšmė dažniausiai ryškėja tik iš ankstesnių sakinių. Pvz., ''šitaip, ten, tada, kaip, taip, šitiek, tiek, kur, kiek, visaip, niekaip, niekur, kažin kaip, kažkada, kai kada, kai kur, kur ne kur, kaip nors, kur nors''.
Nemažai yra ir mišrios darybos prieveiksmių, padarytų iš dviejų skirtingų kalbos dalių. Pvz., ''pernakt, kitąsyk, tąsyk, trečiąkart, trissyk, penkissyk''.
Tokie sudurtiniai prieveiksmiai rašomi vienu žodžiu, bet išlaiko pirmuoju dėmeniu einančio žodžio galūnę. Prie mišrios darybos prieveiksmių priklauso ir sudėtiniai prieveiksmiai, susidedą iš prielinksnių ir atskirai nevartojamų, panašių į daiktavardžius žodžių. Pvz., ''iš mažens, iš paniūrų, iš tolo, be galo''.
== Prieveiksmių laipsniavimas ==
Būdvardiniai ir kai kurie kiti prieveiksmiai gali būti [[Laipsniavimas|laipsniuojami]]. Prieveiksmis ''jau'' (''kada?'') nelaipsniuojamas. Jie, kaip ir būdvardžiai, turi nelyginamąjį (pvz., ''skaniai, aiškiai''), aukštesnįjį (pvz., ''skaniau, aiškiau'') ir aukščiausiąjį laipsnį (pvz., ''skaniausiai, aiškiausiai'').
Jie gali turėti ir aukštėlesnįjį laipsnį, padaromą su [[priesaga]] ''-ėliau'' (''gerėliau, gražėliau'').
Laipsniavimo savybė į prieveiksmius yra atėjusi iš būdvardžių. Be to, laipsniavimas yra susipynęs su darybos bei [[Semantika|semantikos]] dalykais ir skiriasi nuo aiškių [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] reiškinių – linksniavimo bei [[Asmenavimas|asmenavimo]]. Dalies prieveiksmių baigmenys rodo, kad jie yra kilę iš linksniuojamųjų žodžių linksnių, ypač įnagininko, pvz., ''risčia, pėsčiomis, kūliais''; įvairių vietininkų, pvz., ''namie, namo, galop, vakarop'', tačiau ir šie prieveiksmiai savo forma bei reikšme yra sustabarėję, iš linksniavimo sistemos iškritę, taigi ir virtę nekaitomaisiais žodžiais.
== Prieveiksmio gramatinio nagrinėjimo planas ==
# Kalbos dalis.
# Skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę).
# Laipsnis (jei laipsniuojamas).
# Kuo eina sakinyje.
== Nuorodos ==
* [http://ualgiman.dtiltas.lt/prieveiksmis.html Prieveiksmis]
{{Vikižodynas|prieveiksmis|no=T}}
[[Kategorija:Kalbos dalys]]
| |||