Neris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 82.135.153.86 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Arz keitimas)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 16:
== Tėkmė ==
[[Vaizdas:Belarus-Viliya River-6.jpg|thumb|left|250px|Vilija Baltarusijoje]]
Prasideda Baltarusijoje, [[Minsko aukštuma|Minsko aukštumos]] šiaurinėje dalyje, 15 km į pietvakarius nuo [[Biahomlis|Biahomlio]] ([[Dokšicų rajonas]]), pelkaitėje prie VialikajėDidžiosios Polės kaimo. Aukštupyje lėtai vingiuoja į šiaurės vakarus pro [[Naručio–Vilijos žemuma|Naručio–Vilijos žemumą]] pelkėtomis užliejamomis pievomis. Kerta [[Vitebsko sritis|Vitebsko]], [[Minsko sritis|Minsko]] ir [[Gardino sritis|Gardino]] sričių rajonus. Baltarusijoje upės slėnis 0,3–3 km pločio, nuolydis 21–25 cm/km. 2 km į pietus nuo Žarnelių ([[Astravo rajonas]]), netoli [[Buivydžiai|Buivydžių]] kerta Lietuvos–Baltarusijos valstybinę sieną. Šioje vietoje Neris apteka [[Ašmenos aukštuma|Ašmenos aukštumos]] šiaurinį kyšulį, todėl šioje vietoje [[slėnis]] siauras, gilus, stačiašlaitis (35–50 m), tėkmė srauni. Toliau upė pasuka į pietvakarius, teka [[Švenčionių rajonas|Švenčionių]], [[Vilniaus rajonas|Vilniaus]] rajonais. Už Žeimenos žiočių teka pro [[Neries–Žeimenos žemuma|Neries–Žeimenos žemumą]], sudaro 1,5–2 km pločio slėnį. Pratekėjusi Vilnių, Neris pasuka į šiaurės vakarus (pro [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų sav.]], [[Trakų rajonas|Trakų]], [[Širvintų rajonas|Širvintų raj.]]) ir už [[Vokė]]s žiočių gremžiasi pro [[Baltijos aukštumos|Baltijos aukštumas]] siauru (0,5–1 km), giliu (60–70 m), stačiašlaičiu slėniu. Čia upės tėkmė srauni, nes nuolydis padidėja iki 40–76 cm/km.<ref name=TLE>{{TLE|3|205–207}}</ref>
 
Neris žemiau [[Bražuolė (upė)|Bražuolės]] žiočių patenka į limnoglacialinę lygumą ir sudaro dvi didokas [[Elniakampis|Elniakampio]]–[[Grabijolai|Grabijolų]] kilpas. Lygumą ties Kernave pertraukia moreninis kalvagūbris, o už [[Žiežmara|Žiežmaros]] žiočių ([[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių raj.]]) upė vėl teka lyguma, besitęsiančia iki Šventosios žiočių. Joje Neries slėnis 2–3 km pločio. Žemupyje, už Šventosios žiočių, Neris pasuka į pietvakarius ir teka [[Vidurio Lietuvos žemuma]] ([[Jonavos rajonas|Jonavos]], [[Kauno rajonas|Kauno raj.]]). Slėnis 1–1,5 km pločio, šlaitai 30–50 m aukščio, dešiniuoju krantu nusidriekusios galinių morenų virtinės. Upės tėkmė palyginti lėta (nuolydis 50–37 cm/km), o likus keliems kilometrams iki žiočių (Kaune) nuolydis sumažėja iki 20 cm/km, vagoje yra seklumų. Neris įteka į Nemuną ties [[Kauno pilis|Kauno pilimi]] ([[Santakos parkas|Santakos parku]]), likus 208 km iki Nemuno žiočių.