01:10, 30 sausio 2007 versija taisyti Qwarc (aptarimas \| indėlis) 11 708 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		04:58, 4 vasario 2007 versija taisyti anuliuoti Veidrodiskes (aptarimas \| indėlis) 644 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas\|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas\|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris\|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose - vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys\|Čujos]], Kurajaus ir kt.). Klimatas kontinentinis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28°C priekalnėse, iki -32°C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija\|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga 19-22°C temteratūra, aukštikalnėse 14-16°C. Vakariniuose ir šiaurės rytiniuose šlaituose, kuriuose pasiekia drėgnos oro masės, iškrenta iki 1200 mm kritulių per metus, tuo tarpu pietuose - vos iki 200 mm. Charakteringos kalnų audros ([[fenas\|fenai]]). Altajuje žinoma ~1500 [[ledynas\|ledynų]] (bendras jų plotas 900 km²). Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai - [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]]. Altajuje yra ~~ryškio~~ryškios vertikaliojo zoniškumo juostos. Šiaurinėse ir ~~vakarėse~~vakarinėse priekalnėse, 400-700 m aukštyje - įvairiažolės pievinės [[stepė]]s, iki 1200-1500 m aukščio - retosios [[stepė]]s. Tarp kalnų miškų (2000-2200 m), užimančių 2/3 teritorijos būdingi [[maumedis\|maumedžių]] miškai. Šiaurėje tamsūs spygliuočių (daugiausia [[kedras\|kedrų]]) miškai. Būdingos aukštažolės aukštikalnių pievos, su stepių intarpais. Aukštikalnių zonoje (1800-2400 m) subalpiniai krūmynai kaitaliojasi su žemomis alpinėmis pievomis. Rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose - kalnų [[tundra\|tundros]]. Aukščiau uolos, akmenynai, sniegynai ir [[ledynas\|ledynai]]. Pačios įspūdingiausios Altajaus kalnų vietos (Beluchos k., Teleckojės ež., Ukoko plynaukštė, Altajaus rezervatas - viso plotas 16175 km²) įtrauktos į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.

Altajaus kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų