Amarnos laiškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Amarnos laiškai''' (Amarnos lentelės) − grupė akadų [[dantiraštis|dantiraščiu]] užrašytų molio lentelių iš [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] [[Amarnos laikotarpis|Amarnos laikotarpio]], rastų [[Amarna|Amarnoje]]. Tai korespondencija tarp faraonų Amenchotepo III, Echnatono ir Egipto vasalų [[Palestinos regionas|Palestinoje]], [[Sirija|Sirijoje]] bei kitų Artimųjų Rytų valstybių valdovų.

Pirmoji Amarnos lentelė rasta 1887 m. vietinei moteriai kasinėjant Amarnos archeologinėje vietovėje. Po to vietinių buvo iškastos kitos lentelės, kurios pasirodė pardavimui senienų turguose. Iš pradžių buvo nesuprasta jų vertė. Wallis Budge iš Britų muziejaus tikėjo jų originalumu ir daugelį nupirko muziejui. Jo spėjimą apie lentelių originalumą patvirtino A. H. Sayce. Kasinėjant vokiečių archeologinei misijai rasta daugiau lentelių senovėje buvusiame pastate, kuris pramintas „faraono raštine“. Dabar yra žinomos 382 lentelės, kurios saugomos [[Britų muziejus|Britų muziejuje]], [[Berlyno Egipto muziejus|Berlyno Egipto muziejaus institucijos]] (apie 200 vnt), [[Luvras|Luvre]] ir [[Kairo Egipto muziejus|Kairo Egipto muziejuje]].

Lentelių turinys apima iki 30 metų laikotarpį, kuris prasideda Amenchotepo III valdymo trisdešimtaisiais metais (apie 1360 m. pr. m. e.) ir baigiasi ne vėliau Tutanchamono valdymo pirmųjų metų (apie 1336 m. pr. m. e.). Daugiausiai yra iš [[Echnatonas|Echnatono]] valdymo metų. Dauguma lentelių užrašytos akadišku dantiraščiu, yra užrašytų hetitų, asirų ir [[Huritai|huritų]] raštu. Visos lentelės, išskyrus trisdešimt dvi, yra faraonų korespondencija su Artimųjų Rytų valstybių − [[Asirija|Asirijos]], [[Babilonija|Babilonijos]], [[Mitanija|Mitanijos]], [[Hetitai|hetitų]] ir Egipto vasalinių valstybėlių SirijojePalestinoje ir PalestinojeSirijoje valdovais. Yra keletas laiškų, kurių autoriai yra [[Amenchotepas III]] ir [[Echnatonas]]. Neaišku, ar šie laiškai yra juodraštiniai variantai, tikrų laiškų kopijos, o gal nebuvo išsiųsti. Laiškai leidžia pažvelgti į diplomatinius to meto senovės galingųjų valstybių santykius. Apie 300 lentelių yra iš Egipto vasalų Palestinoje ir Sirijoje. Jos įdomios lingvistiškai tuo, kad leidžia tyrinėti ikihebrajinės Palestinos dialektus. Pažymėtini tarp jų yra laiškai, gauti iš [[Biblas|Biblo]] karaliaus Rib Adi arba jam išsiųsti, kurių yra net 67 ir kuriuose jis raportuoja apie įvykius Egipto ir Hetitų imperijos pasienio valstybėlėse bei nesustodamas prašo faraono karinės pagalbos. Atrodo, kad Echnatonui jis buvo įkyrėjęs, nes viename iš laiškų jis klausė Rib Adi, kodėl anas taip daug jam rašo.