Aukso karštligės sąlygodavo nevietinių gyventojų įsikūrimą tam tikroje teritorijoje visam laikui ir vaidino svarbų vaidmenį [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] ir Australijos periferijų kultūroje. Tuo metu, kai [[pinigai]] rėmėsi [[Aukso atsargos|aukso atsargomis]], naujai iškastas [[auksas]] teikė postūmį visai ekonomikai.
Pirmoji svarbi aukso karštligė vyko JAV [[Apalačų kalnai|Apalačų kalnuose]]. Ją sekė ''[[Kalifornijos aukso karštligė]]'' [[1848]]–[[1849]] m. [[Siera Nevada (JAV)|Siera Nevadoje]], patraukusi ir [[visuomenė]]s vaizduotę. Iš karto po Kalifornijos aukso karštligės [[Kalifornija|Kalifornijoje]] įsikūrė amerikiečiai, ir valstija [[1850]] m. įstojo į sąjungą. Vėlesnės karštligės vyko vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, palengva besislinkdamos į šiaurę: [[Freizerio kanjonas|Freizerio kanjone]], ''Cariboo'' rajone ir kitose Britų Kolumbijos dalyse bei [[Uoliniai kalnai|Uoliniuose kalnuose]]. „Paskutinioji didžioji aukso karštligė“ buvo Klondaiko karštligė [[Kanada|Kanados]] [[Jukonas|Jukono]] teritorijoje ([[1898]]–[[1899]] m.), įamžinta [[Džekas Londonas|Džeko Londono]] romanuose, Roberto V. Serviso poezijoje ir [[filmas|filmuose]] (pvz., [[Čarlis Čaplinas|Čarlio Čaplino]] „Aukso karštligė“).
''Viktorijos aukso karštligė'', vykusi Australijoje [[1851]] m., netrukus po Kalifornijos karštligės, buvo ryškiausia iš kelių Australijos karštligių. Ji turėjo ypatingą reikšmę Australijos, ypač [[Viktorija (Australija)|Viktorijos]] ir [[Melburnas|Melburno]], politiniam ir ekonominiam vystymuisi. Paskui aukso karštliges sekė pirmųjų [[geležinkelis|geležinkelių]] ir [[telegrafas|telegrafo]] linijų statyba, daugialypės [[Australijos kultūra|kultūra]] plėtra, kiti reiškiniai, tokie kaip [[rasizmas]], [[Eurekos streikas]] ir vežimo [[katorga|katorgos]] darbams pabaiga. ''Vitvatersrando karštligė'' [[Transvalis|Transvalyje]] turėjo tokią pačią svarbą [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] istorijai, sąlygodama [[Johanesburgas|Johanesburgo]] įkūrimą ir įtampą tarp [[afrikanai|būrų]] ir britų naujakurių.
Paprastai aukso karštliges žymėjo bendras džiaugsmingas „dykai visiems“ jausmas, kai bet kas galėjo beveik žaibiškai tapti labai turtingu. Istorinė aukso karštligių svarba suteikė šiam terminui ilgesnį gyvenimą, ir dabar jis vartojamas [[kapitalizmas|kapitalistinėje]] santvarkoje apibūdinti bet kokią [[ekonomika|ekonominę]] veiklą, kurios dalyviai lenktyniauja tarpusavyje ieškodami naujos ir greičiausiai labai [[pelnas|pelningos]] rinkos, dažnai skubinami [[technologija|technologinių]] tobulėjimų.
