Žagarės regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 656 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
| long_degrees = 23 | long_minutes =08 | long_seconds =0 | long_direction = E
| map = Lietuva
| area = 497140,342 km²ha.
| established = [[1992]] m.
| visitation_num =
| vikiteka =
}}
'''Žagarės regioninis parkas''' yra šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], šalia [[valstybės siena|valstybės sienos]] su [[Latvija]]. Direkcija [[Žagarė]]je. Parko plotas 7140,42 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti [[Švėtė]]s paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
 
== Gamtos vertybės ==
[[Žagarės ozas]] – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti [[Švėtė]]s slėnis, [[Žagarės giria]] ir [[Žiemgalė]]s lygumos toliai. [[Gaudikiai|Gaudikių]] apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. [[Žagarė]]je, [[Švėtė]]s upės šlaituose atsiveria [[dolomitas|dolomitinės]] atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]] bandų, gausu saugomų augalų rūšių.
 
Miškai yra mišrūs, su vertingais [[ąžuolas|ąžuolynais]] ir [[uosis|uosynais]]. Įspūdingi kraštovaizdžiai atsiveria nuo [[Žvelgaičiai|Žvelgaičių]] [[Žagarės piliakalnis|piliakalnio]]. Yra nedidelės natūralios užliejamos paupių pievos, yra paukščių stebėjimo bokštelis yra prie [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežero nendrynuose. Rujos metu parke matoma daug [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]]. Čia išsaugota senoji, dar XIX amžiuje išvesta jų populiacija.
 
Dolomito klodai lėmė ypatingos vyšnių rūšies atsiradimą. Be žagarvyšnių jau neįsivaizduojamas šio krašto savitumas ir naujosios tradicijos. Tik šiame parke auga labai retas augalas – didžioji astrancija. Mūšos tyrelio ir jį supančiuose miškuose gyvena vilkai, lūšys. Taip pat čia aptinkami reti drugiai: machaonas, rudasis satyriukas, akiuotasis satyras, tamsioji šaškytė.
 
== Kultūros paveldas ==
Parke stūkso Žvelgaičio ir [[Raktuvės piliakalnis|Raktuvė]]s piliakalniai, [[Žagarė]]s [[pilkapis|pilkapiai]], senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]]. [[Žagarė]]je išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. ApaštalųSenosios ir Naujosios Žagarės apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčiabažnyčios. [[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikių]] kaime išlikęs [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Vytautas|Vytauto]] paminklas.
 
[[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai minimi jau [[1298]] m. [[Livonija|Livonijos]] [[Livonijos kronika|kronikose]]. Ant jų stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio [[dolomitas|dolomito]] XVI amžiuje.
 
Žagarės dvaras su didžiuliu parku, raudonų plytų mūro namai Žagarės miestelyje, mažais nameliais aplipusi per Žagarę ramiai vingiuojanti Švėtė – tai vis šio parko išskirtinės vertybės. Žagarės dvaro sodyba - vienas gražiausių ir įdomiausių kultūros paveldo objektų Žagarėje.  Naujosios Žagarės dvaro sodyba minima jau nuo XVI a. pirmosios pusės. Iki šių dienų išlikęs dvaro sodybos ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Nuo 1858 m. sodybą valdant didikams Naryškinams, ji buvo perstatyta ir paversta prašmatnia angliško stiliaus rezidencija. Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti rezidenciniai rūmai, ledainė, žirgyno kompleksas, angliškų kotedžų stiliaus namai: arklininko, aludarių, sodininko, šėriko namai, pieninė, buvę popo ir mokyklos pastatai, prie kelių į sodybą išdėstyti trys sargų nameliai.
 
     Žagarės dvaro rūmai. Klasicizmo stiliaus rūmai suplanuoti „U“ raidės pavidalo forma, pastato frontone – Naryškinų herbas. Naryškinų valdymo laikais puošniausia buvo svetainė, rūmų valgomasis, biliardinė, o antrame aukšte buvo įrengti svečių ir medžioklės trofėjų kambariai. XX a. rūmuose buvo mokykla, vėliau specialiosios mokyklos bendrabutis, senelių globos namai.
 
     Žirgyno, maniežo ir ratinės (karietinės) kompleksas – ryškus istorizmo laikotarpio neogotikos stiliaus dvaro sodybos akcentas. Šiuo metu tebeveikiantis žirgynas yra vienas seniausių Lietuvos žirgynų, savo istoriją rašantis nuo 1899 metų.
 
     Žagarės vėjo malūnas - seniausias dvaro statinys - „kepurinis” vėjo malūnas, pastatytas 1770 – 1780 m. Manoma, kad tai seniausias iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje.
 
     Žagarės dvaro parkas – daugiau nei 70 ha parko plotą užimantis Žagarės parkas vienas puošniausių ir įdomiausių šalyje. Georgijaus Naryškino iniciatyva 1898 m. - 1900 m. rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo G. F. F. Kuphaldto projektą. Buvo pasodinta daugiau kaip 200 želdinių rūšių, iš kurių daugiau kaip 100 auga ir dabar.
 
     2011 m. birželio mėn. į Žagarės dvaro rūmus persikėlė Žagarės regioninio parko direkcija (Malūno g. 1, Žagarė, LT-84331 Joniškio raj.). Dvaro rūmai 2013 – 2014 m. iš pagrindų restauruoti atkuriant kaip įmanoma tikslesnį pirminį rūmų vaizdą. Šiandien čia įsikūrusi ne tik regioninio parko direkcija ir lankytojų centras su ekspozicija „Dolomito slėpiniai“, bet ir vyksta įvairūs renginiai, galima apžiūrėti ne vieną parodą.
 
== Laisvalaikis ir pramogos ==
 
Parke įrengtas 2,5 km gamtinis – ekologinis takas. [[Žagarė]]s žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti [[Švėtė]]s upėje ir [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti [[Žagarės ozo pažintinis takas|Žagarės ozo pažintiniu taku]], [[Mūšos tyrelio pažintinis takas|Mūšos tyrelio pažintiniu taku]].
 
Ekskursijos po Žagarės regioninį parką. Lankytojai, besidomintys regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, visada laukiami. Ekskursijas po Žagarę – Šiaurės Lietuvos miestelį prie pat Latvijos sienos, unikalų savo istorija ir išlikusiu gamtos bei kultūros paveldu – organizuoja Žagarės regioninio parko direkcija.
 
Stovyklavietės ir poilsiavietės. Poilsiauti ir stovyklauti labiausiai tinkama Žagarės regioniniame parke Žagarės rekreacinė zona. Žagarės regioninio parko rekreacinė zona – viena gražiausių teritorijų Žagarės regioniniame parke, pamėgta žagariečių ir miesto svečių. Čia galima pamatyti Žagarės ozą, kuris yra vienas ilgiausių ir įspūdingiausių Lietuvoje. Nuo Žagarės ozo atsiveria vaizdingų Švėtės vingių ir Žagarės miesto panorama. Žagarės ozas – tai viena Natura 2000 teritorijų Žagarės regioniniame parke, todėl keliaujant juo galima pasigrožėti nuostabia gamta, stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius. Rekreacinės zonos dalis – Žvelgaičio tvenkinys, nuo seno žagariečių vadinamas ežeru. Jis yra įrengtas natūralioje dauboje, kuri plyti tarp dviejų Žagarės ozo gūbrių. Nuo 2009 m. įvairių projektų lėšomis rekreacinėje zonoje prie Žvelgaičio tvenkinio ir karjerų įrengtos poilsiavietės su lankytojams skirta infrastruktūra – pavėsinėmis, laiptais, tiltais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, apžvalgos bokštais ir kt. Čia atvykus galima ne tik pasivaikščioti, bet ir paiškylauti gamtoje, pažaisti tinklinį, krepšinį, pasigrožėti gamta iš apžvalgos bokštelių ir regyklų, aplankyti Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinį, mokomąjį ir poilsio taką ar tiesiog pasimėgauti saulės voniomis Žvelgaičių tvenkinio paplūdimiuose.
 
Ekspozicijos. Žagarės regioniniame parke galite aplankyti įdomias ekspozicijas: E. Vaičiulio „puodų namą“, tautodailininkės Aušros Petrauskienės „Lėlių namus“ ir „Kaliausių fabrikėlį“, Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijas – medžioklės trofėjų ekspoziciją, ekspoziciją „Dolomito slėpiniai“, J. Kazlausko senovinių daiktų ekspoziciją „Žagarės krašto istorija“.
 
Edukaciniai užsiėmimai. Jų metu ne tik išgirsite įdomių pasakojimų apie Raktuvės ir Žvelgaičio piliakalnius, senovės lietuvių tikėjimo dievus, Žagarės raganas, jų talismanus ir ženklus, Žagarės kaliauses ir jų statymo tradicijas, Žagarės žirgyno istoriją, Barborą Žagarietę ir Senosios Žagarės bažnyčią, sužinosite apie Lietuvos regionų drabužių skirtumus, bet ir pasigaminsite po suvenyrinę mitinę būtybę, raganėlę, kaliausę, arkliuką, lėlytę ar angelėlį.
 
Pažintiniai takai. Mėgstantiems keliauti pėsčiomis skirtas Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinis takas, besitęsiantis 3,6 km aplink Žvelgaičių ežerą. Jo tikslas – supažindinti lankytojus su gamtinėmis vertybėmis. Take įrengti rekreacinės infrastruktūros elementai: pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetai, persirengimo kabinos ir kt.
 
Lankytojus kviečia ir Mūšos tyrelio pažintinis takas. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 m. Jo pradžioje įrengta poilsiavietė su pavėsine, nuo jos lentų taku galima keliauti iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bioįvairovės stebėjimui. Toliau takas vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero, jo vakarine pakrante nuveda link atnaujintos legendomis apipintos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės. Nuo jos takas užžiedinamas ir grįžta atgal. Apėję visą taką, nueisite daugiau nei 8 km.
 
== Nuorodos ==
821

pakeitimas