Žagarės regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 190 baitų pašalinta ,  prieš 2 metus
S
Atmestas 81.7.98.125 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Coyote Cósmico v Carlos Castañeda keitimas)
(Pakeista informacija apie parko plotą, direkciją, įsikūrusią restauruotuose dvaro rūmuose, naudojantis Žagarės regioninio parko informacija.)
S (Atmestas 81.7.98.125 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Coyote Cósmico v Carlos Castañeda keitimas))
| vikiteka =
}}
'''Žagarės regioninis parkas''' yra šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], šalia [[valstybės siena|valstybės sienos]] su [[Latvija]]. Direkcija įsikūrusi [[Žagarė]]je. Parko plotas 4930 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti [[Švėtė]]s paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
 
Žagarės regioninis parkas yra Pabaltijo žemumos Žiemgalos lygumos vakarinėje dalyje. Administraciniu požiūriu regioninis parkas yra Joniškio savivaldybės teritorijoje, Gaižaičių ir Žagarės seniūnijų ribose. Mišku apaugusios teritorijos yra priskirtos Joniškio urėdijos Žagarės girininkijai. Didžiąją parko teritorijos dalį apima Žagarės miškas. Šiaurinėje saugomos teritorijos dalyje yra Žagarės miestas. Didesni kaimai: Juodeikiai, Žiuriai.
 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1232 buvo patvirtintas Žagarės regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas. Prie Žagarės regioninio parko prijungus gamtiniu, rekreaciniu požiūriu vertingas teritorijas ir patikslinus parko ribas Žagarės regioninio parko plotas padidėjo nuo 4930 iki 7140,42 ha. Prisijungta Mūšos Tyrelio pelkė ir Rukuižių bei Pabalių miškų kompleksai. Ypač pasikeitė pelkių plotas: padidėjo 576 ha. Miškai užima 53,3 % (3807 ha) parko teritorijos, žemės ūkio naudmenos – 22,4 % (1596 ha), vandens telkiniai – 0,4 % (28 ha), pelkės – 8,1 % (582 ha), gyvenvietės – 4,6 % (330 ha), kitos naudmenos – 11,2 % (797 ha). Visa parko teritorija pagal estetinę, mokslinę, rekreacinę, ūkinę vertę yra suskirstyta į atskiras konservacinio, ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir gyvenamojo prioriteto zonas, kuriose, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, yra nustatomos galimos žmogaus veiklos kryptys.
 
Žagarės regioninis arkas įsteigtas siekiant išsaugoti [[Švėtė]]s paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
 
== Gamtos vertybės ==
[[Žagarės ozas]] – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti [[Švėtė]]s slėnis, [[Žagarės giria]] ir [[Žiemgalė]]s lygumos toliai. [[Gaudikiai|Gaudikių]] apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. [[Žagarė]]je, [[Švėtė]]s upės šlaituose atsiveria [[dolomitas|dolomitinės]] atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]] bandų, gausu saugomų augalų rūšių.
 
Miškai yra mišrūs, su vertingais [[ąžuolas|ąžuolynais]] ir [[uosis|uosynais]]. Įspūdingi kraštovaizdžiai atsiveria nuo [[Žvelgaičiai|Žvelgaičių]] [[Žagarės piliakalnis|piliakalnio]]. Yra nedidelės natūralios užliejamos paupių pievos, yra paukščių stebėjimo bokštelis yra prie [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežero nendrynuose. Rujos metu parke matoma daug [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]]. Čia išsaugota senoji, dar XIX amžiuje išvesta jų populiacija.
 
Dolomito klodai lėmė ypatingos vyšnių rūšies atsiradimą. Be žagarvyšnių jau neįsivaizduojamas šio krašto savitumas ir naujosios tradicijos. Žagarės dvaras su didžiuliu parku, raudonų plytų mūro namai Žagarės miestelyje, mažais nameliais aplipusi per Žagarę ramiai vingiuojanti Švėtė – tai vis šio parko išskirtinės vertybės. Tik šiame parke auga labai retas augalas – didžioji astrancija. 
 
== Kultūros paveldas ==
Parke stūkso Žvelgaičio ir [[Raktuvės piliakalnis|Raktuvė]]s piliakalniai, [[Žagarė]]s [[pilkapis|pilkapiai]]., Senossenos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]]. [[Žagarė]]je išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. [[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikių]] kaime išlikęs [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Vytautas|Vytauto]] paminklas.
 
[[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai minimi jau [[1298]] m. [[Livonija|Livonijos]] [[Livonijos kronika|kronikose]]. Ant jų stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Viena jų - Senosios Žagarės bažnyčia - pastatyta iš vietinio [[dolomitas|dolomito]] XVIII amžiuje.
 
Vienas Žagarės regioninio parko akcentų - Žagarės dvaro sodyba. Tai vienas gražiausių ir įdomiausių kultūros paveldo objektų Žagarėje. Naujosios Žagarės dvaro sodyba minima jau nuo XVI a. pirmosios pusės. Iki šių dienų išlikęs dvaro sodybos ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Nuo 1858 m. sodybą valdant didikams Naryškinams, ji buvo perstatyta ir paversta prašmatnia angliško stiliaus rezidencija. Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti rezidenciniai rūmai, ledainė, žirgyno kompleksas, angliškų kotedžų stiliaus namai: arklininko, aludarių, sodininko, šėriko namai, pieninė, buvę popo ir mokyklos pastatai, prie kelių į sodybą išdėstyti trys sargų nameliai.      
 
'''''Žagarės dvaro rūmai.''''' Klasicizmo stiliaus rūmai suplanuoti „U“ raidės pavidalo forma, pastato frontone – Naryškinų herbas. Naryškinų valdymo laikais puošniausia buvo svetainė, rūmų valgomasis, biliardinė, o antrame aukšte buvo įrengti svečių ir medžioklės trofėjų kambariai. XX a. rūmuose buvo mokykla, vėliau specialiosios mokyklos bendrabutis, senelių globos namai. 
 
     '''''Žirgyno, maniežo ir ratinės (karietinės) kompleksas''''' – ryškus istorizmo laikotarpio neogotikos stiliaus dvaro sodybos akcentas. Šiuo metu tebeveikiantis žirgynas yra vienas seniausių Lietuvos žirgynų, savo istoriją rašantis nuo 1899 metų.      
 
'''''Žagarės vėjo malūnas''''' - seniausias dvaro statinys - „kepurinis” vėjo malūnas, pastatytas 1770 – 1780 m. Manoma, kad tai seniausias iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje. 
 
[[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai minimi jau [[1298]] m. [[Livonija|Livonijos]] [[Livonijos kronika|kronikose]]. Ant jų stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Viena jų - Senosios Žagarės bažnyčia -, pastatytapastatytos iš vietinio [[dolomitas|dolomito]] XVIIIXVI amžiuje. Yra mokyklos muziejus.
     '''''Žagarės dvaro parkas''''' – daugiau nei 70 ha parko plotą užimantis Žagarės parkas vienas puošniausių ir įdomiausių šalyje. Georgijaus Naryškino iniciatyva 1898 m. - 1900 m. rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo G. F. F. Kuphaldto projektą. Buvo pasodinta daugiau kaip 200 želdinių rūšių, iš kurių daugiau kaip 100 auga ir dabar. 
 
     2011 m. birželio mėn. į Žagarės dvaro rūmus (Malūno g. 1, Žagarė, LT-84331 Joniškio raj.) persikėlė Žagarės regioninio parko direkcija, kurie 2013 – 2014 m. iš pagrindų restauruoti atkuriant kaip įmanoma tikslesnį pirminį rūmų vaizdą. Šiandien čia įsikūrusi ne tik regioninio parko direkcija ir lankytojų centras su ekspozicija „Dolomito slėpiniai“, bet ir vyksta įvairūs renginiai, galima apžiūrėti ne vieną parodą. 
== Laisvalaikis ir pramogos ==