23:49, 4 kovo 2017 versija taisyti Werteris (aptarimas \| indėlis) 175 keitimai →‎Istorija ← Prieš tai darytas keitimas		23:55, 4 kovo 2017 versija taisyti anuliuoti Werteris (aptarimas \| indėlis) 175 keitimai S →‎Istorija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 19: Minimas [[XVIII a.]] pirmos pusės "Guostagalio inventoriuje".<ref>www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=67682,5411,14</ref> [[XIX a.]] [[Spaudos draudimas\|Spaudos draudimo]] laikais kaimo ūkininkų sodybose lankydavosi garsus Lietuvos [[Knygnešystė\|knygnešys]] [[Jurgis Bielinis]]. Čia jis turėjo savo užuovėjas – vietas, kuriose galėdavo ilgesniam laikui apsistoti ir būti tikras, kad jo niekas neįskus žandarams. Čia atvažiavusio knygnešio laukdavo sodiečiai, norintys įsigyti ne tik jo atvežtos draudžiamosios spaudos, bet ir ~~pasirokuoti~~padiskutuoti su juo apie savo ir Lietuvos reikalus. ~~Patiko~~ Bieliniui patiko bendrauti ir su ~~vietos jaunimu –~~ veikliu, ir išsilavinusiu. ~~Mat~~vietos jaunimu, nes gyvendami pasiturinčiai, tėvai stengėsi vaikams duoti kitokį gyvenimą – leisti juos į mokslus. [[1889]] m. vasarą žymus knygnešystės organizatorius [[Motiejus Čepas]] įkurė draugiją (kuopelę) lietuviškoms knygoms ir laikraščiams skaityti bei platinti. Draugijai priklausė Diržių, Bardiškių ir Steigvilių kaimo ūkininkai: Ignas Povilaitis, Aleksys Jaras, Juozas Beinoras, Juozas Šiurna, Juozas Čepas ir kiti. Sekmadieniais ~~vyrukai~~vyrai rinkdavosi Loncmenio miške ir ten skaitydavo uždraustas knygas. Išpuvusio medžio drevėje buvo įsirengę knygyną – biblioteką, o skaitykla tapdavo miško aikštelė. Paprastai, kai susirinkusieji aikštelėje skaitydavo uždraustą spaudą ~~skaitydavo~~, vienas iš draugijos narių eidavo sargybą. Saugodavo, kad jų slėptuvės neaptiktų [[Atskirasis žandarų korpusas\|žandarai]] . [[1896]] m. steigvilietis [[Vladas Požela]] suburė 7–8 narių slaptą valstiečių jaunimo draugiją, ~~skirta~~skirtą platinti lietuviškai spaudai. Draugijos vadovu vėliau buvo [[Ignas Lapinskas]]. Draugijos nariai skaitė ir platino vien pasaulietinę literatūrą bei atsišaukimus, vėliau ir [[LSDP]] žurnalą [[Darbininkų balsas\|„Darbininkų balsas“]]. Lietuviška spauda aprūpindavo Kremblių dvaro savininkė sūnus Jonas Siabanskis (save vadindavęs Siabu), draudžiamosios spaudos gaudavęs iš [[Šiauliai\|Šiaulių]] knygnešių. Lietuviškos spaudos taip pat atsiųsdavo knygnešys [[Antanas Baltrušaitis]] iš [[Kudirkos Naumiestis\|Kudirkos Naumiesčio]]. Draugijai priklausė Adolis Monkūnas iš Steigvilių, Ignas Bičkūnas ir Juozas Valiulis iš [[Skaruliai\|Skarulių]], Jonas Mišeika iš [[Puodžiūnai\|Puodžiūnų]] ir kt. Šie jaunuoliai skaitė ir platino lietuvišką spaudą iki pat jos draudimo panaikinimo. [[1903]] m. steigviliečio ūkininko Poželos klėtyje buvo surengtas vienas pirmųjų [[Lietuviškas vakaras\|lietuviškų vakarų]], kurio metu buvo suvaidinta [[Žeimelis\|žeimeliečio]] daktaro, literato [[Adomas Sketeris\|Adomo Sketerio]] pjesė "Iš tamsos į šviesą". Vaidinimą, kuriame pats dalyvavo, plačiai aprašė tuometis publicistas, vėliau žymus lietuvių revoliucionierius [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]]. ~~Taip rašoma jo~~Jo straipsnyje „Laiškas iš Lietuvos“ rašoma: ''[...] Nemažą triukšmą tarp žmonių ir policijos taip pat padaro ir naminiai spektakliai. [...] Pereitą rudenį ir žiemą buvo pasklidusios dėl tų spektaklių Suvalkų gubernijoje kratos ir kalbos. [...] Panašios kalbos dabar pasklido apie Steigvilių sodžių (Panevėžio pav.), kur pereitą vasarą buvo vaidinama nauja drama „Iš tamsos į šviesą“. Dramos turinys yra toks: pabaigusį 4 klases vaikiną tėvai būtinai varo į seminariją; tas neina ir už tai išvaromas iš tėvų namų. Bet jis nepameta mokslo, pabaigia gimnaziją ir universitetą. Tuo tarpu tėvo apmaudas pradeda mažti, jis atsimena savo sūnaus kalbas ir pradeda gailėtis, kad taip aštriai su juo apsiėjo, tuomet juodu vėl susitaiko. Toks, trumpai sakant, buvo tos dramos turinys. Tema čionai labai gerai parinkta, ypatingai, kad Steigvilių apylinkėje yra labai daug leidžiančių į mokslą savo vaikus.''; ''Žmonių per spektaklį buvo susirinkę apie pustrečio šimto. Roles atliko vaidintojai labai gerai, norint kai kurias vaidino paprastos sodietės mergaitės. Įspūdis publikai buvo padarytas labai didelis, vaidinant buvo toks tykumas, kad būtų buvę galima girdėti musę lekiant; tik kai tėvas varė iš namų savo sūnų už tai, kad neina į seminariją, kai kurios dėdienės, matyt, taip pat turinčios besimokančius sūnus, ėmė šaukti: „Į seminariją važiuok! Į seminariją!...“ Didesnei daliai spektaklis labai patiko, norint kiti ėjo ten kokių „komedijų“ pažiūrėti, kiti kokių kalbų apie karą pasiklausyti. Tik senesniųjų dalis atrado, kad ten buvo išjuokiami kunigai... [...] Ypatingai uostinėjo, ar nebuvo per tą spektaklį kas apie karą kalbama, ar nebuvo caro valdžia kritikuojama. Buvo besirengianti vienur kitur kratą padaryti, bet iki šiol dar nesusirengė; bent tik dabar gąsdina, kad reikėsią vaidintojams ir vietą davusiam pinigais užmokėti kokią bausmę.''<ref>www.skrastas.lt/?data=2013-08-16&rub=1144745056&id=1376312913</ref>

Steigviliai: Skirtumas tarp puslapio versijų