|
'''Stigma''' (gėda; dėmė) – [[sociologija|sociologijoje]] - visuomeninis reiškinys, kai žmogus pasižymi kokiu nors fiziniu, psichologiniu ar socialiniu nukrypimo požymiu ir ta dėmė (stigma) ryškiai skiriasi nuo kultūriškai nusistovėjusių [[moralės normos|normų]]. Žmogus su tokia dėme [[diskriminacija|diskriminuojamas]], jo šalinamasi. Asmuo, turintis kokią nors stigmą, vadinamas stigmatizuotu (susitepusiuoju), o jei stigmą turi žmonių grupė, ta grupė vadinama stigmatizuotųjų (gėdinamųjų) grupe. Tokių grupių nariai vienokiu ar kitokiu mastu skiriasi nuo daugumos [[visuomenė]]s narių savo [[išvaizda]], [[elgesys|elgesiu]], [[socialinis statusas|socialiniu statusu]] ar kt. savybėmis.
=== Klasifikacija ===
E. Jones (1984), remdamasis vaidmenų teorija, iškėlė mintį, kad stigmatizuotieji visuomenėje vaidina „vaiko tarp suaugusiųjų" vaidmenį, būna neveiklūs, stengiasi atkreipti į save dėmesį, atsiskirti ir panašiai. Tai jiems sukelia prisitaikymo visuomenėje kėblumų.
J. Brigham (1991) kelia idėją, kad stigmatizuotieji -– tai naujas, neįprastas akstinas, o akstino naujumas visada gąsdina. Todėl žmonės į stigmatizuotuosius reaguoja su baime, įtampa, stengiasi nuo jų atsiriboti.
E. Goffman (1963) išskyrė asocijuotąją stigmą kaip atskirą stigmatizavimo rūšį. Asocijuota stigma -– tai tokia stigma, kai asmuo būnantis ar bendraujantis su stigmatizuotuoju, bet pats neturintis jokių nukrypimo požymių, priskiriamas prie stigmatizuotųjų grupės arba jame imama įžvelgti įvairias dorovės ir elgesio silpnybes. A. Farina ir kiti, atlikę tyrimus, teigia, jog visuomenės nuomone, studentai, kurių tėvai yra [[alkoholikas|alkoholikai]] ar yra įkalinti bei kt., turi sunkumų mokydamiesi. A. Farina aiškina, kad asocijuotoji stigma atsiranda dėl to, kad tikima [[paveldimumas|paveldimumo]] ir išmokimo įtaka kartų elgesiui.
=== Stigmatizaciją lemiantys veiksniai ===
Stigmarizavimas -– tai galimybė apsiginti nuo nerimo, įtampos, nes, turint neigiamą nuostatą stigmatizuotųjų atžvilgiu, galima su jais nebendrauti ir nejausti dėl to nepatogumo. Be to, pasak mokslininkų, stigmatizavimas ir kitų neigimas padeda pakelti savo vertę.
M. Rodin ir J. Price (1995) nurodo, kad stigmatizavimo laipsnį nulemia keli dalykai:
* Stabilumas. Žmonės linkę mažiau stigmatizuoti tuos individus, kurie yra atsikratę savo stigmos (pavyzdžiui, metę gerti), ir jų pasiekta išdava laikoma tvaria, t. y. kad pašalinta visam laikui ir daugiau neatsiras (M. Rodin, J. Price, 1995)
=== Stigmos atsiradimo istorija ===
Tai yra svarbi sąlyga vertinti, nuostatai formuotis. Stigmos istorija -– tai paaiškinimas, kaip atsirado stigma. Jei stigmos atsiradimo priežastys yra svarios ir neišvengiamos, tai toks stigmatizuotasis vertinamas palankiau nei tas, kurio stigma atsirado dėl neaiškių priežasčių ar jos atsiradimą lėmė asmenybės veiksniai (M. Rodin, J. Price, 1995).
Žmonės, nebeturintys stigmos, bet anksčiau ją turėję, vis tiek laikomi stigmatizuotaisiais ir yra atstumiami. Stigmatizuotiesiems priskiriamos ne tik elgesio ar gyvenimo, bet ir dorovinės silpnybės (K. Ebourh, 1988). Jei nėra galimybės išvengti ar atstumti stigmatizuojamųjų, žmonės dažniau linkę juos pasirinkti kaip bendradarbius, nei užmegzti asmeninius, artimus ryšius (draugauti, mylėti, kurti šeimą ar kt.) (H. Rodin, J. Price, 1982).
Tai yra visuma išorinių ir vidinių priemonių, kurias naudojant bandoma sumažinti arba panaikinti [[psichologija|psichologinį]] atstumą tarp stigmatizuotojo ir visuomenės, siekiant integruoti jį į visuomenę.
Vidinės destigmatizacijos priemonės -– pačių stigmatizuotųjų pastangos integruotis į visuomenę. Šios pastangos gali reikštis elgesiu (menine, sportine veikla ir kt.) arba suvokimu (žmogaus vertinimo pakeitimas, stigmos neigimas). P. Griffit (1970) yra pažymėjęs, kad stigmatizavimui daug įtakos turi asociacijos ir [[stereotipas|stereotipai]]. Pavyzdžiui, juodaodį stigmatizuojant galima asocijuoti su tinginyste. Taigi destigmatizacija reiškia ir asociacijų keitimą.
Išorinės destigmatizacijos priemonės apima visuomenės švietimą ir visumą kitų būdų (įdarbinimą, mokymąsi ir kt.), kuriais bandoma įtraukti stigmatizuotuosius į visuomenę (L Neuberg, 1994).
|
