Stigma (sociologija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S lietuvinama |
|||
Eilutė 35:
Stigmarizavimas - tai galimybė apsiginti nuo nerimo, įtampos, nes, turint neigiamą nuostatą stigmatizuotųjų atžvilgiu, galima su jais nebendrauti ir nejausti dėl to nepatogumo. Be to, pasak mokslininkų, stigmatizavimas ir kitų neigimas padeda pakelti savo vertę.
M. Rodin ir J. Price (1995) nurodo, kad stigmatizavimo laipsnį nulemia keli dalykai:
* Stabilumas. Žmonės linkę mažiau stigmatizuoti tuos individus, kurie yra atsikratę savo stigmos (pavyzdžiui, metę gerti), ir jų
* Negatyvumas. Visuomenė linkusi blogiau vertinti tuos, kurių stigma yra labiau atstumianti. Kuo didesnė, matomesnė stigma, tuo neigiamiau ji vertinama (C. Sigelman, 1992)
* Stigmos kontroliavimas, atsakomybė už stigmą. Tai kone svarbiausias veiksnys, formuojantis požiūrį į stigmatizuotuosius. Žmonės, kurių stigmos yra atsiradusios jų pačių noru, t.y,. jiems pasirinkus (pavyzdžiui, norėjo ir pradėjo vartoti [[narkotikas|narkotikus]]), yra vertinami negatyviau, nei tie, kurie gavo savo stigmą dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių (B. Weiner, K. Perry, R. Magnusson, 1988)
| |||