Kernavė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+papildyta |
|||
Eilutė 50:
[[Vaizdas:Neris (Kernavė).jpg|thumb|250px|Neris šalia Kernavės]]
[[Kernavė]] pirmąkart minima [[1279]] m. [[Eiliuotoji Livonijos kronika|Eiliuotojoje Livonijos kronikoje]]. [[XIII a.]]–[[XIV a.]] Kernavė [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje užėmė ypatingą vietą, buvo vienas svarbiausių besikuriančios Lietuvos valstybės ekonominių, politinių ir gynybinių centrų – vienas pirmųjų Lietuvos miestų, čia iki [[1321]] m. buvo valdovų rezidencija, dažnai vadinama pirmąja Lietuvos sostine.
Kernavė suklestėjo [[Traidenis|Traidenio]] ([[1269]]–[[1282]] m.) ir [[Vytenis|Vytenio]] ([[1295]]–[[1316]] m.) valdymo laikais, turėjo viduramžių miesto bruožų: [[Aukuro kalnas|Aukuro kalne]] buvo gerai įtvirtinta kunigaikščio rezidencija, jį saugoję priešpiliai ([[Lizdeikos piliakalnis]] ir [[Mindaugo sosto piliakalnis]]), įtvirtintas papilys – Viršutinis miestas ([[Pilies kalnas]]). Prie rezidencijos, Pajautos slėnyje bei viršutinėje terasoje į vakarus ir šiaurės nuo piliakalnių, kūrėsi žemutinis miestas – neįtvirtinti amatininkų ir pirklių papiliai, kurie užėmė keliolika ha. Žemutiniame mieste susiklostė gatvių, brastų ir prekyviečių (Neries krante) tinklas. Kūrėsi atitvertos 8-10 arų dydžio miestiečių posesijos su mediniais gyventojų pastatais ir dirbtuvėmis. [[XIII a.]] pabaigoje gyventojai vertėsi amatais, vietine ir tarptautine prekyba. Kernavės pirkliai minimi [[1290]] m., [[1303]] m. [[Rygos skolų knyga|Rygos skolų knygoje]]. Mirusieji laidoti [[Kriveikiškio kapinynas|Kriveikiškio kapinyne]]. Miestas pirmą kartą minimas [[1380]]–[[1390]] m. [[Rusios miestų sąrašas|Rusios miestų sąraše]], manoma, Kernavėje [[XIV a.]] buvo apie 500 gyventojų.
| |||