Tadas Daugirdas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Išimama iliustracija Archeologas_Tadas_Daugirdas.jpg, kurią naudotojas Jcb pašalino Commons projekte
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + foto
Eilutė 20:
== Biografija ==
[[Vaizdas:Ariogala, koplyčios atminimo lenta.JPG|miniatiūra|180px|left|Atminimo lenta prie [[Ariogalos koplyčia|Ariogalos koplyčios]]]]
[[Vaizdas:Lenta, Tadas Daugirdas.JPG|miniatiūra|180px|left|Atminimo lenta Kaune, Rotušės a.]]
Kilęs iš [[Ariogala|Ariogalos]] [[bajorai|bajorų]] Daugirdų šeimos, herbas „Gulbė“. Tėvas – Mykolas Daugirdas (1830–1903) – transporto inžinierius, daugelį metų dirbo Rusijoje, tame tarpe Peterburgas – Maskva geležinkelio statyboje. Motina – Maria Jelenska (m. 1918). Kai Tadui buvo ketveri, tėvai grįžo į Plemborgo dvarą (dab. [[Daugirdai (Raseiniai)|Daugirdų]] kaimas). Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] mokslą tęsė [[Ryga|Rygoje]], vėliau – [[Vilnius|Vilniuje]], kur jam didelę įtaką darė dailininkai Eduardas ir Alfredas Riomeriai. [[1869]] m. įstojo į Vilniaus paišybos mokyklą. [[1870]]–[[1872]] m. studijavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[1872]]–[[1876]] m. [[Miunchenas|Miuncheno]] dailės akademijoje. [[1877]] m. Varšuvoje atidarė savo studiją.<ref name="samogitia">{{Cite web | title = "Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai | work = samogitia.mch.mii.lt | date = 2006-03-18 | accessdate = 2016-04-23 | url = http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/iskilus.htm | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160303184240/http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/iskilus.htm | archivedate = 2016-03-03 }}</ref> [[1882]] m. [[Kuršas|Kuršo]] literatūros ir meno draugijos narys.
Vedė 1883 metais, žmona – Kazimiera Korybut Daszkiewicz (1859–1942). Po vestuvių gyveno Varšuvoje, Lenkijoje. Ten gimė sūnūs Mykolas (1884–1952) ir Adomas (1886–1919). 1891 m. su šeima grįžo gyventi į Plemborgo dvarą, ten gimė dar du sūnūs: Tadas (1895–1919) ir Vytautas (1901–1983).