Antanas Kraujelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 baitų pašalinta ,  prieš 5 metus
S
Atmestas 83.171.3.148 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas)
(alantos parasiau)
S (Atmestas 83.171.3.148 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas))
== Biografija ==
 
Mokėsi [[Alanta|AlantosAluntos]] progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. [[1946]]–[[1947]] m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl [[1948]] m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo [[Vytauto apygarda]]i priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. [[1949]]–[[1950]] m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. [[1950]] m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį [[Utena|Utenos]], [[Molėtai|Molėtų]] ir [[Anykščiai|Anykščių]] rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. [[1952]] m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. [[1954]] m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. [[1965]] m. [[kovo 17]] d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo [[KGB]] [[majoras]] [[Nachmanas Dušanskis]], Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB [[Leitenantas|jaunesnysis leitenantas]] [[Marijonas Misiukonis]]. Kur paslėpti palaikai, iki šiol nežinoma.
 
== Šeima ==
 
AntonasA. Kraujelis turėjo šešias seseris. Dvi iš jų buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. [[1955]] m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina Snukiškytė. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.
 
== Apdovanojimai ==
== Kontroversijos ==
 
Sovietų KGB AntonuiA. Kraujeliui [[1964]] m. užvestoje byloje buvo kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant. Kai kurių iš šių nužudymų faktiškumas yra neabejotinas, pvz., [[1949]] m. [[lapkričio 5]] d. Molėtų rajone Papiškių kaime A. Kraujelis ir M. Urbonas, įtarus, kad partizanų rėmėjai Pranas ir Leokadija Gečiai išdavė MGB darbuotojams partizanų slėptuvę, nušovė Gečius jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje.
 
Šie ir kiti kaltinimai A. Kraujeliui buvo plačiai išviešinti Lietuvos žiniasklaidoje [[Vanda Zaborskaitė|Vandos Zaborskaitės]], [[Aloyzas Sakalas|Aloyzo Sakalo]], [[Jurgis Jurgelis|Jurgio Jurgelio]] straipsniuose po to, kai Panevėžio apygardos teismui [[2009]] m. pabaigoje buvo perduota byla dėl A. Kraujelio nužudymo, kurioje kaltinimai genocidu keliami keturiems A. Kraujelio suėmimo operacijoje dalyvavusiems buvusiems [[LTSR]] milicijos ir KGB pareigūnams, tarp jų ir [[Marijonas Misiukonis|Marijonui Misiukoniui]].